Pamirštų žaislų istorijos. Kita diena

Rasa Šimaitytė Sakalauskienė
2017-07-18

Kambaryje buvo saulėta ir šviesu. Švelnus vasaros vėjelis tingiai pleveno užuolaidas. Ant palangės snaudė katė - visa juoda, tik nosis ruda ir balta apykaklė. Lagaminas buvo laimingas, kaip smagu prabusti švariame kambaryje, o ne tamsioje ir dulkėtoje palėpėje. Gera būtų čia pasilikti visam laikui, svarstė jis, aš gal jau tikrai per senas keliauti, gal man jau laikas į užtarnautą poilsį?
Katė prabudo, tingiai pasirąžė, nusižiovavo ir nušokusi ant žemės, prisėlino prie lagamino. Smalsiai apuostė jį ir grakščiai užšoko ant viršaus. Patupėjo ir susirangiusi į kamuoliuką vėl užsnūdo.
- O, Tina, begėde tu, - pasigirdo senelio Dulio balsas, - nagi, marš iš čia. Varyk kitur gult.
Senelis nepiktai subaręs katę, paėmė ir paguldė ją ant sofos, Tina įsižeidusi pažiūrėjo ir spruko lauk.
Dulis lengvai pakėlė lagaminą ir užkėlė ant stalo. Atidaręs, pašaukė:
- Mieloji, ateik čia, pažiūrim ką turim!
Iš virtuvės, šluostydama rankas į gėlėtą prijuostę, atskubėjo senelė Zina. Ji priėjo arčiau ir smalsiai pažvelgė vidun. Dulis tuo tarpu ant stalo padėjo pačiūžas.
- Jas tik nuvalyti reikia, suverti naujus raištelius ir bus visai geros pačiūžos, - garsiai svarstė jis, - ar ne?
- Taip taip, -linktelėjo galva senelė Zina, - o čia kas per kukuliai?
Rankose ji laikė Tuką ir Duką. Vieną nykštuką padavė seneliui.
- Nagi, nuvalom, - paliepė ji.
Atsargiai prijuostės kampu nubraukė voratinklius ir švelniai patrynė. Tukas saulės šviesoje suspindėjo ryškia žalia splava.
- Koks grožis!, - aiktelėjo senoji moteris, - ir kas galėjo juos išmesti?
Dulis, išsitraukęs languotą nosinę, šveitė Duką, šis sužėrėjo raudonai. Abu nykštukus senukai padėjo ant stalo.
- Mes būtinai juos pakabinsim ant eglutės, - nusprendė Zina, - aukštai aukštai, viršuje.
Palengvėjimo atodūsis išsiveržė iš dviejų nykštukų krūtinių, pagaliau svajonės pildosi. Jie per Kalėdas turės savo eglutę!
Zina paėmė meškiuką Vilį ir iš netikėtumo aiktelėjo, kai iš po meškiuko per stalą puolė bėgti Ulis. Voras lėkė kiek tik pajėgė, nes šalia buvo žmonės ! Mikliai siena lipo aukštyn, vis laukdamas spiegimo arba smūgio šlepete.
Tik nieko panašaus nebuvo. Ulį palydėjo linksmas juokas. Kvatojo senelis
- Tu tik pažiūrėk kaip jis greitai bėga, - kalbėjo jis, - koks jis miklus.
Šypsojosi ir senelė. Ji net neketino Ulio mušti.
- Tegul gyvena sau, - tarė ji linksmai, - juk nieko blogo jis nedaro.
Kai voras saugiai užlindo už kabančio paveikslo, negalėjo patikėti savo ausimis - jam leido čia pasilikti. Čia tai bent! Tai didis stebuklas ! Atsargiai iškišo nosį lauk ir ėmė smalsiai sekti kas vyksta ant stalo.
- Na, meškutis irgi pataisomas, - tarė senelė.
Ji atsargiai sukišo išlindusią vatą į vidų.
-Štai, tik susiūti reikia ir, žinoma, išskalbti.
Kai rūpestingos rankos paėmė šuniuką Rikį, šio širdutė net sustingo laukdama žmonių sprendimo.
- Susiūt ir skalbt, - nusprendė Zina.
Dulis tylėdamas vartė pingviną Beną. Nei žodžio netaręs, nosine nuvalė jį, iš kito kambario atsinešė atsuktuvą ir sumurmėjo :
- Kokią gi tu čia paslaptį slepi ?
Mikliu judesiu atsuko varžtelius Beno nugaroj ir į delną iškratė senas baterijas. Tuomet nuo lentynos paėmė didelę skardinę dėžutę ir joje suieškojo naujas, tokias pačias. Sudėjo viską į vidų, uždarė, užsuko ir paspaudė mažutį jungiklį.
- Oooooo saule mano , - staiga aiškiu ir skardžiu balsu uždainavo Benas ,- tu po naaaakties
jausmų pasaulį šviesa užliek. O saaaauuuule mano!
Pingvinas dainuodamas mojavo sparneliais ir kraipė galvą.
- Nuostabu,- suplojo rankom senelė,- jis taip gražiai dainuoja.
Ulis vos nenukrito nuo paveikslo. Dainuoja ! Benas atgavo balsą! Stebuklams nebuvo galo. Senelis šypsodamas išjungė pingviną.
- Gal tu truputį pailsėk, paukštuk, spėsi dar mums padainuosi.
Benas stovėjo išdidus ant stalo, plačiai atmetęs sparnus. Jis buvo pats laimingiausias pingvinas visoje planetoje.
Senelė Zina paėmė abi lėlytes ir pakraipė galvą:
- Ai ai ai, tai žmonės. Na nieko, vargšelės, aš ir jus sutvarkysiu.
Tuo tarpu Dulis dar kažką aptiko lagamino kampe, kur sena vidaus medžiaga buvo prairusi. Jis atsargiai iškrapštė kažkokį medinį pailgą daiktą. Statinaitė! Meškiuko Vilio statinaitė. Ją pamatęs rudnosis vos nepradėjo šokinėti iš laimės.
Ir užvirė mažam namely darbas. Senelis Dulis ėmėsi tvarkyti lagaminą, o Zina - žaislus. Pirmiausia ji susiuvo Vilio nugarą, tuomet prisiuvo Rikiui ausytę ir dvi sagutes. Rikis dairėsi aplink ir negalėjo patikėti - jis ir vėl mato ! Koks gražus pasaulis ir koks mielas ir geras senelės Zinos veidas. O kai ant viryklės pašilo vanduo, visi žaislai buvo rūpestingai išskalbti ir padžiauti.
Vilis suposi po obelim ant skalbinių džiovyklės, šalia jo lingavo Rikis ir skudurinukė Magdė. Tiesa, ji dar neturėjo plaukų, bet buvo švari. Lėlė Žydrė sėdėjo ant suoliuko prieš saulutę ir svajojo apie naują suknutę, nes senąją Zina išmetė lauk. Kambary ant palangės stovėjo patenkintas Benas, Ulis snaudė už paveikslo, nusinėręs naują tinklą. Tiesa, ne tokį didelį. Mažiuką, mat nenorėjo erzinti žmonių, geriau kai jo tinklo jie nemato.
Senelis Dulis dirbo lauke. Jis išmetė seną lagamino medžiagą ir vietoj jos prikalė naują, tvirtą. Paėmęs skardinę ryškiai oranžinių dažų perdažė lagaminą ir paliko džiūti.
Dienai baigiantis, senelė Zina surinko žaislus ir atsinešė į vidų. Viliui į letenėles įdėjo jo statinaitę ir pasodino ant lentynos, Rikį patupdė šalia.
Paėmusi Magdutę, senelė prisiuvo jai naujus plaukus iš storų vilnonių siūlų. Plaukai buvo iigi ir ryškiai oranžiniai, lyg ugnis. Skudurinukė labai didžiavosi nuostabia plaukų spalva.
Žydrė gavo savo išsvajotą suknelę. Ji buvo gryno šilko ir mėlyna mėlyna, kaip rugiagėlės vasarą.
Pačiūžas senelis Dulis pakabino ant vinies koridoriuje, šalia savo languotos kepurės.
Tukas ir Dukas gulėjo dėželėje tarp kitų kalėdinių žaislų ir sapnavo kalėdinę eglutę - žalią ir didelę iki pat lubų.
Netoli židinio, ant žemės gulėjo atidarytas lagaminas. Jis kvepėjo dažais ir atrodė jaunas ir laimingas - jo viduje, ant mažos pagalvėlės susirietusi į kamuoliuką snaudė katė Tina.
Ramiai ir vienodai tiksėjo laikrodis, lėtai slinko naktis. Mažame namelyje karaliavo Miegas.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Nėra komentarų

Rašyti komentarą




 

Rugpjūtis 2017
P A T K P Š S
« Lie    
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031  

Puslapiai

Nauji įrašai

Temos

Archyvai

Naujienlaiškis

Jūsų el. paštas:

********************

Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka

    Panevio miesto VB elektroninis katalogas

Pagalbos vaikams linija

Meta



Būkime draugais

*****

Paskaitykime

Pavartykime

Pažaiskime

***

smagus, mokomasis žaidimas, skirtas 5–9 metų amžiaus vaikams

Žymų debesėlis

*
*
*
*
*
*
*
*
*