Pažinties su knyga ankstyvoje vaikystėje reikšmė

Šeima yra socialinio gyvenimo centras, ji individą sieja su kitomis socialinėmis grupėmis, ji vaikui perduoda pagrindines normas, vertybes (Kvieskienė, 2005). Todėl siekiant nustatyti, kokią įtaką paauglių skaitymui turi ankstyvosios vaikystės patirtis, tėvų ir šeimos vaidmuo, anketoje paauglių buvo prašoma prisiminti ar vaikystėje jiems buvo skaitomos knygos, sekamos pasakos. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pateikiamas grafiškai (žr. 2 pav.).

Atlikta atsakymų analizė rodo, kad dauguma dabartinių paauglių augo su pasaka, knyga: dažnai klausytis sekamų arba skaitomų pasakų turėjo laimę beveik pusė apklausoje dalyvavusių respondentų – 49 proc.; kartais – 30 proc. ;19 proc. – pasakos buvo sekamos retai ir tik mažoji respondentų dalis (2 proc.) į klausimą atsakė neigiamai, jiems pasakų vaikystėje tėvai nesekė.

Pasakų kūrėjai teigia, kad pasakos praturtina vaiko fantaziją, ugdo socialines ir moralines nuostatas, moko elgesio normų, turtina kalbą, teikia estetinį pasigėrėjimą. Nustatyta (Nacionalinės mokinių pasiekimų dalykinės ataskaitos išvados, 2008), kad mokiniai, kuriems vaikystėje buvo skaitomos knygos ir sekamos pasakos, tėvai su jais dažnai aptardavo perskaitytas knygas yra pasiekę geresnių mokymosi rezultatų. Atliekant anketinės apklausos analizę, buvo lyginama: vaikų užaugusių su pasaka ir nepatyrusių laimės klausytis tėvų sekamų pasakų arba jas girdėjusių labai retai atsakymus. Duomenys pateikti lentelėje žemiau. (žr.1 lent.)

Taigi, atlikta anketinės apklausos analizė ir duomenų palyginimas ne tik patvirtinta Nacionalinės mokinių pasiekimų dalykinės ataskaitos išvadas (2008), bet ir jas papildo bei praplečia: tokie vaikai vėliau labiau linksta į knygą, skaitymą akcentuodami kaip malonumą (67 proc.), jiems geriau sekasi mokytis lietuvių kalbos ir literatūros dalykai, platesnis interesų ratas, aktyviau dalyvauja užklasinėje (100 proc.) veikloje; suranda įdomių ir prasmingų užsiėmimų už mokyklos ribų, pavyzdžiui žymiai aktyviau (43 proc.) dalyvauja bibliotekos organizuojamoje veikloje. Su pasaka užaugę vaikai anksčiau suranda kelią ir biblioteką – ikimokyklinio amžiaus: 43 proc.; pradėję lankyti pirmą klasę: 40 proc., o pradinėse klasėse ir vėliau: 17 proc., kai tuo tarpu vaikai, kuriems pasakas sekė retai arba visai nesekė – ikimokyklinio amžiaus: 12 proc.; pradėję lankyti pirmą klasę: 35 proc., o pradinėse klasėse ir vėliau: 43 proc. Skiriasi ir jų požiūris į biblioteką. Pirma paauglių grupė biblioteką supranta ne vien kaip knygų saugyklą ar jų išdavimo punktą. Paaugliai čia ieško ir atsakymų į rūpimus klausimus, bendrauja, dalyvauja diskusijose, daugiau biblioteką traktuojančių kaip vietą, kurioje galima įdomiai praleisti laisvalaikį, tame tarpe ir čia paskaityti. Daugiau analizės rezultatų galima pamatyti 1 lentelėje.

Kadangi, šeima kaip socialinio gyvenimo centras, vaikui perduoda pagrindines normas ir vertybes, toliau mėginta ieškoti sąsajų tarp paauglių poreikio knygai, skaitymui ir tėvų asmeninio pavyzdžio. Apklausos duomenys apie tėvų santykį su knyga pateikiami diagramoje (žr. 3 pav.).

Į klausimą: „Ar tėvai skaito?“ – pusė paauglių jų skaitymo poreikius apibūdino kaip vidutiniškus (50 proc.), tačiau, kad tėvai skaitytų daug, mano tik 16 proc. respondentų, 25 proc. – atsakė, kad tėvai skaito mažai, o visai neskaitančių 9 proc.

O ką rodo apklausos duomenys apie tėvų skaitomą lektūra? (žr. 4 pav.)

Nors, kaip matėme aukščiau analizuotoje diagramoje (3 pav.), skaitantys (vidutiniškai ir daug) tėvai sudaro didesnę pusę, tačiau ši diagrama rodo, kad tėvų skaitymo poreikiai lektūrai pagrinde apsiriboja periodikos skaitymu, net 52 proc. respondentų atsakė, kad tėvai skaito tik laikraščius ir žurnalus; grožinę literatūrą skaito - 29 proc., pažintinę 15 proc. ir 4 proc. lieka kitai literatūrai, kuri įvardinta kaip specialybės – 1 proc. ir psichologinė – 3 proc.

Apklausos metu gautų empirinių duomenų apie šeimos bibliotekėles analizė leidžia tvirtinti, kad dauguma paauglių (61 proc.) komplektuoja savo asmenines bibliotekėles. Beveik panaši dalis apklaustųjų (67 proc.) apibūdino jas kaip vidutinio dydžio ir 23 proc. – kaip mažas, kad turimos bibliotekėlės yra didelės mano tik 10 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. (žr. 5 pav.)

Atliekant gautų duomenų analizę pastebėta, kad skaitantys tėvai geriau supranta ir įvertina teigiamą skaitymo įtaką, yra labiau suinteresuoti savo atžalų skaitymu, skatina ir padeda juos kaupti savo asmenines bibliotekėles. (žr. 2 lentelė).

Apibendrinant šeimos poveikį vaiko, t.y. potencialaus paauglio skaitymui, drąsiai būtų galima teigti, kad tėvai turi didelę įtaką formuojant vaiko polinkį skaityti knygas, jo literatūrinį skonį ir pasirengimą anksti pradėti skaityti. Namuose vaikas gauna pirmus stiprius įspūdžius iš skaitomų knygų. Namuose dedamas pagrindas ir vaikų savarankiškam skaitymui. Vaikai, kurių šeimoje skaitymo veiklai skiriamas dėmesys, geriau mokosi, sklandžiau dėsto mintis, labiau išlavėjusi jų fantazija. Tyrimais įrodyta, kad vaikai, kurie išmoko skaityti prieš mokyklą, turi didesnę motyvaciją smalsumui bei tolimesniam mokymuisi (Chansena, 1980).

Taigi, požiūris į knygą ypač priklauso nuo vaiko socialinės ir kultūrinės aplinkos, o pirmiausia nuo šeimos. Jei šeimoje nėra skaitymo tradicijų, tėvai versdami vaikus skaityti susiduria su akivaizdžiais sunkumais.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Nėra komentarų

Rašyti komentarą




 

Spalis 2018
P A T K P Š S
« Rgs    
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031  

Puslapiai

Nauji įrašai

Temos

Archyvai

Naujienlaiškis

Jūsų el. paštas:

********************

Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka

    Panevio miesto VB elektroninis katalogas

Pagalbos vaikams linija

Meta



Būkime draugais

*****

Paskaitykime

Pavartykime

Pažaiskime

***

smagus, mokomasis žaidimas, skirtas 5–9 metų amžiaus vaikams

Žymų debesėlis

*
*
*
*
*
*
*
*
*