Skaitymo įtaka paauglio asmenybei: tyrimo tikslas, uždaviniai, metodika

Pastebėtina, kad didesnis dėmesys skiriamas pradinių klasių mokinių skaitymui skatinti. Literatūros apie paauglių skaitymo ypatumus bei skaitymo įtaką paauglių asmenybės formavimuisi Lietuvos bibliotekose yra itin mažai. Pagrindiniai prieinami šaltiniai randami internete užsienio kalba. Gilesnis temos pažinimas leistų plačiau taikyti auklėjamąjį bei terapinį skaitymo poveikį, padėtų spręsti paauglių socialines, psichologines bei pedagogines problemas. Tai paskatino giliau bei išsamiau pasidomėti ir išanalizuoti skaitymo reikšmę paaugliams, bei bibliotekos vaidmenį skaitymo skatinimo programos įgyvendinime.

Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje ir filialuose buvo atliekamas tyrimas „Bibliotekininko veikla sprendžiant paauglių socialines ir psichologines problemas Panevėžio miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje“. Tyrimo tikslas – išanalizuoti skaitymo poveikį paauglio asmenybei bibliotekininko veiklos, sprendžiant paauglių socialines ir psichologines problemas, kontekste. Tikslui pasiekti buvo išsikelti atitinkami uždaviniai: apibrėžti skaitymo skatinimą įtakojančias bibliotekininko praktinės veiklos sritis; išsiaiškinti skaitymo poveikį paauglio asmenybės formavimui, kas įtakotų paauglių socialinių ir psichologinių problemų sprendimą, teoriniu aspektu; ištirti paauglių požiūrį į biblioteką ir bibliotekininką; išanalizuoti bibliotekos galimybes taikant skaitymo skatinimo strategijas darbe su paaugliais.

Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti šeimos požiūrį į skaitymą ir knygą; pačių paauglių santykį su knyga bei jos daromą įtaką mokymosi sėkmei, asmeninei adaptacijai; bibliotekos bei bibliotekininko vaidmenį paauglių skaitymui bei skaitymo skatinimo taikymo galimybes.

Tyrimas vyko keliais etapais. Pirmajame etape buvo analizuota psichologinė, pedagoginė ir specialybės literatūra apie skaitymo svarbą ir bibliotekos vaidmenį sprendžiant paauglių sociologines ir pedagogines problemas. Antrame – remiantis metodologinėmis rekomendacijomis – sudaroma anketa. Toliau buvo vykdoma pati anketinė apklausa ir galiausiai – apibendrinami tyrimo rezultatai, pateikiamos išvados.

Taigi, tyrimui buvo naudojamas anketinės apklausos metodas. Duomenys renkami naudojant anketos blanką (t.y. klausimyną), kuriame buvo suformuluoti ir tam tikra tvarka išdėstyti klausimai, skirti respondentams. Anketoje pateikta 20 klausimų.

Sudarant anketą buvo laikomasi anketoms keliamų bendrųjų reikalavimų. Siekiant, kad surinkti empiriniai duomenys būtų išsamūs tematikos požiūriu anketa apima visus tiriamos problemos klausimus. Kartu anketą stengtasi sudaryti paprastą ir prieinamą paaugliams. Anketos pagrindą sudaro kombinuoti (atviri-uždari) klausimai. Kombinuotų klausimų pagrindas anketoje pasirinktas ne atsitiktinai – tokio tipo klausimus teigiamai vertina daugelis žymių sociologų. Šie (atviri-uždari) klausimai, kurie dar vadinami pusiau atvirais arba pusiau uždarais, vis dažniau naudojami sudarant anketas. Anketoje po tokių klausimų nurodyta keli galimi atsakymų variantai ir paliktas vienas laisvas atsakymas, kuris leidžia respondentui, neradusiam jam tinkamo atsakymo (tarp pateiktųjų), visiškai laisvai suformuluoti savąjį atsakymą. Klausimai anketoje pateikti klausiamąja ir konstatuojamąja forma, nes teisinga anketa turėtų jungti visų pagrindinių formų klausimus: atvirus, uždarus, pusiau atvirus, tiesioginius, netiesioginius (Cicėnienė, 2006).

Pasirenkant tyrimo metodą, darant tiriamųjų atranką, renkant empirinius tyrimo duomenis bei vėliau juos statistikai apdorojant buvo vadovaujamasi validumo (patikimumo) principu.

Atliktas lokalus tyrimas. Anketa išplatinta Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje bei bibliotekos filialuose aptarnaujančiuose paauglius. Anketos anoniminės. Kadangi tiriama paauglių grupė juridiškai vaikai, visose anketose yra tėvų parašu patvirtintas sutikimas leidžiantis dalyvauti apklausoje.

Tyrimo imtis – tikslioji patogioji. Respondentams išplatinta 110 anketų: 9 anketos negrįžo, 6 anketos neatitiko paauglio amžių apibrėžiančių kriterijų, 3 buvo sugadintos, 92 anketos panaudotos tyrimui.

Atlikta statistinė gautų duomenų analizė. Atviram anketos klausimui buvo taikyta turinio (content) analizė. Turinio analizė yra unikalus, vienu metu ir renkantis, ir analizuojantis turinį metodas, kuriuo buvo siekiama sugrupuoti anketos atviru klausimu gautus duomenis. Pastarieji, vadovaujantis C. Robson (2002) buvo grupuojami juos kategorizuojant (konceptualizuojant). Tokiu būdu kategorizacija sutrumpino ir sustruktūrino atsakymų į atvirą klausimą tekstą.

Apklausoje dalyvavo apibrėžta respondentų grupė – paaugliai. Tai vaikų nuo 11-12 iki 15-16 metų raidos laikotarpis atitinkantis bendrojo lavinimo mokyklos 5-9 klasės mokinių amžių. Pagal psichologinį išsivystymą ir pobūdį paaugliškas amžius – tipiškas vaikystės amžiaus tarpsnis. Šis raidos etapas trunka apie dešimt metų. Jo metu vaikas daug kuo domisi, mokosi, praktikuojasi, tobulėja, atsirenka, kas jam yra įdomu, sekasi, mąsto apie ateitį.

Demografiniai respondentų duomenys pateikiami grafiškai (žr. 1 pav.)

Bus daugiau

Patiko (0)

Rodyk draugams

Nėra komentarų

Rašyti komentarą




 

Spalis 2018
P A T K P Š S
« Rgs    
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031  

Puslapiai

Nauji įrašai

Temos

Archyvai

Naujienlaiškis

Jūsų el. paštas:

********************

Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka

    Panevio miesto VB elektroninis katalogas

Pagalbos vaikams linija

Meta



Būkime draugais

*****

Paskaitykime

Pavartykime

Pažaiskime

***

smagus, mokomasis žaidimas, skirtas 5–9 metų amžiaus vaikams

Žymų debesėlis

*
*
*
*
*
*
*
*
*