Ekskursija į sostinę

Daugiau nuotraukų>>>

Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ skaitytojai rugsėjo 27 dieną lankėsi LR Seime. Vaikai susipažino su Seimo darbu, dalyvavo Seimo rytiniame posėdyje, stebėjo diskusijas, apžiūrėjo Seimo rūmus.

Po apsilankymo Seime, visi ėjo į „McDodanald‘s“ greito maisto restoraną. Pavalgę ir pailsėję vaikai aplankė Pinigų muziejų. Muziejaus ekspozicijos supažindino lankytojus su pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija, Lietuvos pinigais, bankininkystės raida mūsų šalyje nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų. Vaikams ypač patrauklus buvo tradicinių eksponavimo formų derinimas su šiuolaikinėmis interaktyviomis priemonėmis, kurios leido ne tik pasyviai apžiūrėti ekspoziciją, bet ir patiems aktyviai dalyvauti pažinimo procese: kompiuteriniai terminalai su specialiomis programomis, specialiai orientuota interneto prieiga ir pan. Bibliotekos skaitytojams įdomiausia buvo tai, kad čia jie ant piniginių kupiūrų galėjo atspausdinti savo atvaizdą, sužinoti savo svorį jei būtų auksiniai ar sidabriniai.

Mažieji keliautojai aplankė ir Vilniaus Katedros aikštę, kurioje turėjo laisvo laiko žaidimams. Visi buvo puikiai nusiteikę ir geros nuotaikos, tad sulaukę autobuso važiavo į sostinės Antakalnio gatvėje įsikūrusį Nacionalinį lankytojų centrą. Čia sužinojo apie saugomas Lietuvos teritorijas, sužinojo ką ir kodėl reikia saugoti, stengėsi suprasti kodėl gamtosauga civilizuotai žmonijai darosi vis svarbesnė. Ekskursijos pabaigoje vaikai gavo lipdukus, o bibliotekos darbuotojoms buvo padovanotas žemėlapis, tad visi pilni gerų įspūdžių išvyko namo.

Rodyk draugams




„Žaliosios pelėdos” skaitytoja Seime

Daugiau nuotraukų>>>

Lietuvos Respublikos Seimas, kurio sprendimu 2016-ieji paskelbti Bibliotekų metais, pakvietė šalies bibliotekas išrinkti aktyviausius 2015 metų skaitytojus.

Į šią Seimo iniciatyvą atsiliepė ir Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka, kurios deleguoti knygų mylėtojai – nuo mažiausio iki vyriausio – gegužės 25 d. buvo pakviesti į iškilmingą aktyviausių 2015 metų skaitytojų apdovanojimų ceremoniją Seimo rūmuose.

Istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje įvykusio renginio metu buvo pagerbtos dvi bibliotekos skaitytojos – dešimtmetė Neda Tonkutė ir 68 m. Zita Antanina Janušonienė.

Neda Tonkutė Vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“ skaito nuo darželio laikų. Mergaitė yra aktyviausių skaitytojų sąraše, kiek perskaitė knygelių nesuskaičiuoti. Ji puiki mokinė, Panevėžio Dailės mokyklos ugdytinė, aktyvi bibliotekos renginių dalyvė, randanti laisvo laiko ir skaitymui. Tuo tarpu, ponia Zita Antanina Janušonienė, prieš 16 metų atvykusi į Panevėžį, tapo viena pirmųjų ką tik įkurtos Smėlynės bibliotekos skaitytojų. Ji iki šiol nuolatinė viešnia bibliotekoje, kurios interesų ratas gana įvairus: seka leidybos naujienas, domisi naujausia literatūra, skaito įvairių žanrų kūrinius. Kiekvieną kartą iš bibliotekos ji išeina nešina ne tik knygomis, bet ir didžiuliu glėbiu žurnalų. Moteriai tenka užduotis skaitiniais aprūpinti šeimą – vyrą ir neįgalią dukrą.

Renginio dalyvius priėmė ir pasveikino Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Jos teigimu, šis renginys – tai dar viena puiki proga prisiminti ir pagerbti bibliotekininkų atliekamą kultūrinį, edukacinį, švietėjišką darbą, stiprinant mūsų visuomenės vertybinę pasaulėvoką. „Taip pat, tai galimybė įdomiais renginiais ir gerais asmeniniais pavyzdžiais paskatinti visus Lietuvos žmones kuo dažniau į rankas paimti vertingas knygas, o mažuosius skaitytojus padrąsinti žengti į turtingą, įkvepiantį knygų pasaulį“. L. Graužinienė išreiškė viltį, kad šie apdovanojimai taps tradicine knygą mylinčių žmonių švente.

Ceremonijos metu sveikinimo žodį tarė rašytojai Kristina Sabaliauskaitė ir Vytautas Račickas, taip pat vyriausias (86 m.) ir jauniausias (4.5 m.) bibliotekų skaitytojai. Šventiniame renginyje pasirodė dainuojamosios poezijos atlikėjas Žilvinas Ališauskas bei rašytojos Linos Žutautės sukurtas personažas Kakė Makė.

Aktyviausios Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojos – Neda ir Zita Antanina – buvo pagerbtos padėkos raštais ir atminimo dovanomis.

Indrė Lašinytė,
vyresn. metodininkė komunikacijai ir projektų valdymui

Rodyk draugams




Tarptautinėje konferencijoje ir „Žaliosios pelėdos” atstovas

Vakar LR Seime vyko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inicijuojama tarptautinė konferencija „Vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI amžiuje: bibliotekos – socialiniams pokyčiams 2015“, skirta Švedijos Karaliaus Karlo XVI Gustavo ir Karalienės Silvijos valstybinio vizito į Lietuvą proga. Į šią konferenciją buvo pakviesta ir vaikų bibliotekos „Žalioji pelėda“ vedėja Alvida Bratkauskienė.

Ji išklausė pranešimus apie vaikų skaitymo skatinimo programas Švedijoje ir Lietuvoje, tų šalių vaikų literatūrą, jos leidybą, inovacijas Švedijos vaikų bibliotekose ir pan.

Švedija garsėja ypatingu dėmesiu vaikų literatūrai – jos puoselėjimu, recepcija, sklaida, kultūriniais mainais. Lietuvoje dėmesys vaikų literatūrai taip pat stiprėja, o į Švediją neretai žvelgiama kaip į pavyzdį – daugėja švedų autorių knygų vertimų į lietuvių kalbą, domimasi svečioje šalyje vykdomomis skaitymo skatinimo programomis bei literatūrinėmis premijomis, bendradarbiaujama su Švedijos vaikų literatūros tyrinėtojais, leidėjais.

Konferenciją atidarė ir sveikinimo kalbas bei pranešimus skaitė: Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas; Lietuvos Respublikos kultūros ministras Šarūnas Birutis; Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė; Jos Didenybė Švedijos karalienė Silvija.

Konferencija buvo skirta pažymėti valstybinį vizitą, užmegzti glaudesnius ryšius, pasidalinti patirtimis, pasiekimais, idėjomis su Lietuvos bei Švedijos vaikų literatūros specialistais, bibliotekininkais, dėstytojais, mokytojais, leidėjais, vertėjais bei rašytojais.

Rodyk draugams




Kepėm kepėm bandutes

Daugiau nuotraukų>>>

2015-ieji – Etnografinių regionų metai. Šiais metais Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“ ypatingas dėmesys skiriamas lietuvių etnokultūrinio ir tautinio paveldo sklaidai. Siekiama žadinti vaikų norą pažinti savo „šaknis”, stiprinti tautinį tapatumą, vertybines nuostatas. Šiuo tikslu biblioteka vykdo projektą „Etno ir aš“. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros rėmimo fondas. Viena projekto veiklų – bibliotekos skaitytojams organizuota išvyka į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse.

Tai vienas didžiausių ir daugiausiai eksponatų turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Jis užima net 195 hektarų plotą, kuriame stovi 149 pastatai su dešimtimis tūkstančių kilnojamų eksponatų, atspindinčių XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės visų Lietuvos regionų: Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos valstiečių bei miestelėnų buitį, darbus, tradicijas.

Muziejus įkurtas 1966 metais vaizdingoje Kauno marių pakrantėje. Prie kelio, vingiuojančio tarp miškų, pievų, kalnelių – kaimų fragmentai, jaukios sodybos, šimtamečiai pastatai su gėlių darželiais, sodais ir daržais, su koplytėlėmis ir kryžiais, technikos objektai – malūnai, milo vėlykla, kalvė, aliejinė. Muziejaus centre – miestelis su jam būdingais pastatais, kuriuose žiedžiami puodai, gaminami gintaro, medžio dirbiniai.

Vaikų bibliotekos „Žalioji pelėda“ skaitytojai ne tik gyvai pamatė ir susipažino su visu šiuo unikaliu mūsų tautos palikimu, bet ir dalyvavo edukacinėje programoje „Bulvinės bandos ant kopūstlapio kepimas”.

Edukacijos metu vaikai, pamokyti užsiėmimo vedėjos, žarsteklio bei semtuvėlio pagalba iš pakūrentos krosnies išėmė žarijas ir „pušine“ ją iššlavė. Kiekvienas užsiėmimo dalyvis ant kopūsto lapo formavo bulvines bandas. Su liže bandas pašovė į krosnį.

Kol bulvinės bandos iškepė, edukacijos vedėja pasakojo apie lietuviškus tradicinius valgius, kurie gaminami duonkepėje krosnyje, parodė, kokie buvo naudojami virtuvės rakandai. Papasakojo apie lietuviškas krosnis, kaip jas iškūrenti, kokie buvo lietuvių papročiai, susiję su valgymu ir maisto gamyba. Kad neprailgtų laukti, kol bandos iškeps – vaikai žaidė žaidimus „Puodas dega”, „Akla višta“. Vadovė, skambant kanklėms, kvietė visus dainuoti liaudies dainas.

Kai bandos baigė kepti, traukėme jas iš krosnies, nuėmėme kopūsto lapus, pjaustėme ir valgėme paskanindami „daryciniu” – molinėje grūstuvėje sugrūstu česnaku, sumaišytu su varške, pienu ir druska.

Taigi į namus jaunieji bibliotekos keliautojai grįžo ne tik kupini turiningų įspūdžių, teigiamų emocijų, bet ir pasistiprinę populiariu senovės lietuvių patiekalu.

Rodyk draugams




Rokiškio krašto muziejuje

Daugiau nuotraukų>>>

Vakarinės vietos bendruomenės tarybos dėka Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ stovyklautojai turėjo galimybę išvykti į Rokiškį. Aplankėme Rokiškio krašto muziejų, dalyvavome edukacinėse programose „Sūrio kelias“ ir „Kaleidoskopo edukacija“.

Jau šešis dešimtmečius muziejus įsikūręs istoriniame XIX a. architektūros ansamblyje – buvusiuose Rokiškio dvaro rūmuose, kuriuos valdė kelios grafų Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių kartos, garsėjusios kultūrine ir moksline veikla, unikaliomis kolekcijomis, mecenavimu.

Rokiškio dvaro muziejuje sukaupta ir saugoma per 100 000 vienetų muziejinių vertybių. Susipažinome su Rokiškio krašto istorija, susidomėję apžiūrėjome Rokiškio dvaro XIX a.– XX a. vidurio eksponatus, pasaulio Prakartėlių parodą, o Liongino Šepkos drožiniai nė vieno nepaliko abejingu. Sužinojus ir pamačius daug naujo, smagu buvo pažaisti muziejaus medinių atrakcionų kiemelyje.

Neatsiejama muziejaus veiklos dalimi yra edukacinės programos. Pati populiariausia edukacija – „Sūrio kelias“, kurioje stovyklautojai ir dalyvavo. Jos metu išklausėme pristatomą mūsų krašto kulinarinį paveldą, susipažinome su didžiausios ir moderniausios Baltijos šalių regione akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ gaminių asortimentu. Sužinojome apie senovinius pieno produktų gaminimo būdus, pamatėme etnografinius pieno rauginimo, sviesto mušimo ir kitokius indus, ir kas įdomiausia – degustavome pačių įvairiausių rūšių sūrius, skanavome rūkytų mėsos gaminių, vaišinomės arbata ir sultimis. Viską išragavus – skaniausio sūrio rinkimuose, be konkurencijos laimėjo lietuviškas sūris.

Pakeliui į namus užsukome į Kavoliškes. Čia turėjome galimybę ne tik sužinoti apie paslaptingas šviesos bangas, apie kaleidoskopo veikimo principą, bet ir patys jį pasigaminti. Kaleidoskopas – prietaisas su veidrodžiais, kurį sukant susidaro kintantys, spalvingi, trikampių ratu išsidėliojusių atvaizdų raštai. Kiekvienas veidrodis sukuria menamąjį objektų atvaizdą, taip pat atvaizdų kitame veidrodyje atvaizdą.

Po intensyvaus darbo – veidrodėlių šlifavimo, visų reikalingų komponentų sudėjimo į cilindro formos vamzdelius ir galiausiai jau gatavo prietaiso puošybos – visi džiaugėsi unikaliu, savo rankomis pasigamintu kaleidoskopu.

Rodyk draugams




Patirties sklaida

Daugiau nuotraukų>>>

Paskutinės dvi gegužės savaitės „Žaliajai pelėdai“ buvo turtingos galimybėmis pasisemti žinių ir pasidalinti savo gerąja patirtimi su kolegomis iš Lietuvos ir užsienio.

Gegužės 20-22 dienomis Nidoje vyko tarptautiniai patirties sklaidos mokymai „Tarptautinis tarpregioninis dialogas: pokyčių valdymas, patirties sklaida ir partnerystė“. Mokymų tikslas – tobulinti viešųjų bibliotekų darbuotojų įgūdžius valdymo, tarptautinio bendradarbiavimo, inovacijų diegimo, naujų paslaugų vartotojams kūrimo srityse, mokyti kūrybiškai perduoti ir perimti tarptautinę patirtį ir ją pritaikyti siekiant pozityvių pokyčių įvairiose bibliotekų veiklose.

Šių mokymų partneriai: Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo pagalbos tarnybos Suaugusiųjų švietimo skyrius, Lenkijos viešųjų bibliotekų asociacija, Ukrainos bibliotekų asociacija, Latvijos bibliotekininkų asociacija.

Džiugu, kad į patirties sklaidos mokymus Nidoje buvo pakviesta ir mūsų bibliotekos – Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ vedėja Alvida Bratkauskienė. Ji ne tik pasisėmė žinių, bet ir pati skaitė pranešimą, kuriuo dalinosi gerąja bibliotekos darbo patirtimi ir pristatė vaizdinę medžiagą apie „Žaliąją pelėdą“.

Pranešimą apie „Žaliosios pelėdos“ patirtį „Biblioteka – mažųjų draugas“ Alvida Bratkauskienė skaitė ir gegužės 26 dieną Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje vykusiame seminare „Kūrybiškumas bibliotekininko darbe“. Antrą seminaro dieną dalyvavo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro organizuotuose mokymuose „Miriorama – kūrybinis skaitymo skatinimas“.

Rodyk draugams




„Pagrandukas” vaikų žaidimų kambaryje


Daugiau nuotraukų>>>

Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ lėlių teatro „Pagrandukas“ lėlės lankėsi vaikų žaidimų kambaryje „Sraigė“. „Sraigė“ – tai jaukiai įrengta erdvė vaikų laisvalaikiui, žaidimams, kur galima švęsti gimtadienius ir kitas šventes.

Čia randame dviejų aukštų žaidimų aikštelę, kurioje laipteliai, kybantis malūnsparnis, kabančios kliūtys… Vingiuotas takelis nuveda iki čiuožynės, o ja vaikutis gali panerti tiesiai į vaivorykštės spalvų 10 000 kamuoliukų baseiną! Gausu lavinamųjų žaislų bei žaidimų.

Maloniai „Sraigės“ aptarnaujančio personalo sutiktos bibliotekos lėlės, čia pasijuto tarsi savo namuose. „Pagranduko“ teatro dekoracijos organiškai persipynė su žaidimų kambario puošybos elementais sukurdamos tikrą pasaką. Pažiūrėti šios pasakos ir buvo pakviesti mažieji žaidimų kambario lankytojai.

Tai nepaprasta pasaka, o edukacinė improvizacija „Miško biblioteka“. Vaikams gerai pažįstami pasakų personažai lapė, katinėlis, nykštukas ir mergaitė žaismingai, mažiesiems žiūrovams suprantama kalba papasakojo apie biblioteką, kaip tapti jos skaitytoju ir, svarbiausia, kaip reikia elgtis su knygelėmis, kad ir kiti vaikučiai jas galėtų skaityti. Baigiantis vaidinimui lapė su nykštuku Buku minė vaikams mįsles, bendravo, o pasakų Teta (bibliotekos vedėja Alvida Bratkauskienė) pristatė knygeles patiems mažiausiems ir dovanojo po skirtuką knygai.

Rodyk draugams




… ir mes ten buvome

Rugsėjo 20 dieną Rokiškio rajono savivaldybes Juozo Keliuočio viešoji biblioteka šventė savo 90 metų jubiliejų. Šia proga Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius organizavo XVII -ąją Aukštaitijos regiono lėlių teatrų šventę „Kai atgyja lėlės“. Šventę atidarė ir sveikinimo žodį tarė meras Vytautas Vilys, o vaikų klegesys į dangų palydėjo porą geltonų balionų.

Lėlių teatrų šventėje pirmieji pasirodė šeimininkai – Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos lėlių teatras „Padaužiukai“. Režisierė Nadiežda Ivanova. Net lietaus neišsigandusiems žiūrovams jie parodė premjerinį lėlių vaidinimą „Kiauliaganis“, pagal H. K. Anderseno pasaką.

Šventėje smagu buvo matyti svečius, kurių kelionė į Rokiškį truko net 5 valandas. Tai Latvijos Respublikos Ludzos centrinės bibliotekos Istrensko filialo lėlių teatras „Teremok“. O dar smagiau buvo išgirsti, lietuviškai kalbančias jų lėles. Specialiai šiai šventei latviai paruošė net du spektakliukus lietuvių kalba – pasaką „Kas pasakė miau?“ (pagal V. Sutejevą), ir rusų liaudies pasaką „Šuo ir lapė“. Lėlių teatro „Teremok“ iš Lavijos režisierė Elena Kreminskaja, scenaristė Olesė Emeljanova.

Šventinėje programoje gražiai sudalyvavo ir Skapiškio pagrindinės mokyklos lėlių teatriukas „Pinokis“, parodęs spektaklį „Sniego senis ir bala“, pagal Vytautės Žilinskaitės apsakymą. Spektakliuką režisavo Roma Bugailiškienė ir Auksė Jankevičienė.

Ir galiausiai, su edukacine improvizacija „Miško biblioteka“ pasirodėme mes – Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ lėlių
teatras „Pagrandukas“. Režisierė Alvida Bratkauskienė.

Pertraukėles tarp vaidinimų, su nuotaikingomis dainelėmis, gražiai užpildė Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos 4a klasės mokiniai.

Vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ lėlių teatro „Pagrandukas” kolektyvui šventę ilgai primins parsivežta padėka.

Nuotraukos>>>

Rodyk draugams




Įdomu stovyklauti keliaujant

Vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“, Smėlynės ir „Židinio“ bibliotekų stovyklautojai išsiruošė į ekskursiją po Panevėžio rajone esančius įdomius, turistų gausiai lankomus objektus: Upytėje įsikūrusį Linų muziejų, Krekenavos regioninio parko lankytojų centrą ir Pašilių stumbryną.

Pirmiausia aplankėme Linų muziejų, kur klausėmės pasakojimo apie lino kelią nuo sėjos iki dailiais raštais išaustos juostos, lovatiesės, staltiesės ar drabužio. Čia be puikų austų drobių pamatėme ir įrankius, kuriais buvo pjaunami, minami, kuliami bei šukuojami linai, ir senovines audimo stakles bei kitus protėvių naudotus buities rakandus. Vaikai savo kailiu patyrė, koks nelengvas yra lino apdirbimo darbas: berniukai linų pluoštą minė rankomis, o merginos bruko, mušė bruktuvėmis ir šukavo šukomis.

Vaikus sužavėjo ir neišdildomą įspūdį paliko unikali Krekenavos regioninio parko lankytojų centro ekspozicija. Čia, panaudojant šiuolaikines technologijas ir moderniausias eksponavimo galimybes – animuotus edukacinius filmukus, liečiamus informacinius terminalus, – vaizdžiai ir patraukliai pristatomas Nevėžio kraštovaizdis, regioniniame parke gyvenantys gyvūnai ir paukščiai, augantys augalai, pasakojama apie Nevėžio piliakalnius, dvarus, miestelius, įžymius žmones, pažintinio turizmo galimybes… Ekspozicijoje panaudoti gamtos kvapai – galima pauostyti plaušinės, kreivadantės, o taip pat ir garsai – užsidėjus prie didžiulio medžio pritvirtintas ausines pasigirsta pelėdos, pilkosios meletos, zylės, rudojo nakvišos klegesys. Stiklo pertvaroje įkomponuoti parke surinkti augalai – raguolis, pelkinė notra, perluotis, sidabražolė… Sienos dekoruotos parke gyvenančių – šerno, ūdros, ežio, stumbro ir kitų – gyvūnų siluetais.

Netrūko ir kitokių malonių įspūdžių. Paskutinis kelionės taškas – vienas iš įspūdingiausių ir labiausiai lankomų Panevėžio girių turtų – Pašilių stumbrynas. Tai vienintelė vieta Baltijos šalyse, kur iš arti galima stebėti didžiausius laukinius Europos gyvūnus. Sužinojome, jog aptvaruose ganosi apie 20 stumbrų, o laisvėje – dar apie 50. Įdomu tai, jog čia gyvenanti banda turi vardus, prasidedančius raidėmis Gi. Bibliotekos stovyklautojai turėjo unikalią galimybę iš arti pamatyti girių karalius stumbrus, įrašytus ne tik į Lietuvos, bet ir Tarptautinę Raudonąją knygą. Vaikai iš apžvalgos aikštelės ar aptvaro gėrėjosi ir stebėjo iki tol tik per televiziją ar nuotraukose matytų retų ir nykstančių gyvūnų gyvenimą. Stumbrai įpratę prie lankytojų, todėl jų mūsų pasirodymas nė trupučio netrikdė, nekreipdami į mus nė menkiausio dėmesio, jie sau tingiai ilsėjosi saulės atokaitoje, miegojo, rąžėsi…

Nepastebėjome, kaip prabėgo laikas. Pilni naujų žinių, įspūdžių ir geros nuotaikos sugrįžome namo, laukdami kitų išvykų ir atrakcijų miesto bibliotekose.

Indrė Lašinytė,
Panevėžio m. savivaldybės viešosios bibliotekos
Vyresn. metodininkė ryšiams su visuomene ir projektų valdymui

Rodyk draugams




Mažųjų skaitytojų pažintis su Anykščių kultūros lobiais

Paskutinį birželio penktadienį iš Kultūros rėmimo fondo laimėto projekto lėšų „Žaliosios pelėdos“ bibliotekos skaitytojai išsiruošė į Anykščių rajone esantį Niūronių kaimą, kur įsikūręs „Arklio muziejaus“.

Ekskursiją pradėjome susitikę su tautiškai apsirengusia gide, kuri nusivedė mus į senovinę trobą, atspindinčią protėvių gyvenimą. Svarbiausias trobos akcentas – didžiulė duonkepė krosnis. Priešais krosnį, kampe – stalas, ant pasieniais esančių suolų jį apsėsdavo namiškiai. Dabar ant šių masyvių medinių suolų vos sutilpo visi ekskursijos dalyviai.

Apsižiūrėję ir susėdę, išklausėme įdomų gidės pasakojimą apie to meto darbus, gyvenimą ir svarbiausia – meilę duonai: kaip ji buvo auginama, gaminama, kepama, gerbiama. Gidė detaliai papasakojo apie duonos kelią nuo sėjos iki tešlos užmaišymo ir pašovimo į krosnį, duonos kepimo tradicijas. Moteris vaikams aprodė ir senovinius buities rakandus, kuriais buvo malami, pjaunami ir kuliami rugiai. Tuomet, visų dideliam džiaugsmui, buvome pakviesti iš tešlos pasigaminti savą duonos kepalėlį. Kiekvienas iš lipnios, tyžtančios tešlos, su meile formavo nedidelius kepaliukus, puošė juos savo inicialais, įvairiais ornamentais – kas pirštu įrėžė saulės spinduliukus, kas burbuliukus ar gėles…

Kol duonelė kepė, apžiūrėjome muziejaus eksponatus. Susipažinome su arklio evoliucija, pasidomėjome, kaip vadinamos arklio kūno dalys, pamatėme arklinius padargus – arimo, sėjos ir pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo įrankius, o taip pat ir arklinės transporto priemones – arklinę gaisrinę, įvairius šventinius ir darbinius vėžimaičius. Didžiulį įspūdį vaikams paliko arklio griaučiai. Toliau apžiūrėjome kalvę, J. Kazlausko drožinius, kuriuose labai tiksliai, kruopščiai, su meile įamžinti darbo įrankiai, duonos auginimas, lino kelias, žirgas…. Neaplenkėme ir kitų ekspozicijų.

Duonelei iškepus, visi vėl susirinkome į trobą, prie vaišių stalo, nukrauto kaimiškais skanėstais: apskrudusia, malonaus kvapo ir gero skonio duona, ragaišiu, sūriu ir medumi, keptomis bulvėmis su sviestu, kumpiu ir kitais gardumynais.

Pasistiprinę, vaikai išbėgo į kiemą pažaisti. Laikas neprailgo, nes čia gausu žaidimų aikštelių, tautodailininkų išdrožtų smagių karuselių, originalių sūpuoklių, kas norėjo galėjo pasivažinėti žirgo traukiama brička, pajodinėti.

Kaimo žmogui čia viskas sava, įprasta, o miesto vaikams – tai buvo puiki pažintis su lietuviško kaimo buitimi, kultūra, istorija.

Indrė Lašinytė,
Panevėžio m. savivaldybės viešosios bibliotekos
Vyresn. metodininkė projektų valdymui ir ryšiams su visuomene

Rodyk draugams




 

Liepa 2017
P A T K P Š S
« Bir    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31  

Puslapiai

Nauji įrašai

Temos

Archyvai

Naujienlaiškis

Jūsų el. paštas:

********************

Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka

    Panevio miesto VB elektroninis katalogas

Pagalbos vaikams linija

Meta



Būkime draugais

*****

Paskaitykime

Pavartykime

Pažaiskime

***

smagus, mokomasis žaidimas, skirtas 5–9 metų amžiaus vaikams

Žymų debesėlis

*
*
*
*
*
*
*
*
*