… ir mes ten buvome

Rugsėjo 20 dieną Rokiškio rajono savivaldybes Juozo Keliuočio viešoji biblioteka šventė savo 90 metų jubiliejų. Šia proga Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius organizavo XVII -ąją Aukštaitijos regiono lėlių teatrų šventę „Kai atgyja lėlės“. Šventę atidarė ir sveikinimo žodį tarė meras Vytautas Vilys, o vaikų klegesys į dangų palydėjo porą geltonų balionų.

Lėlių teatrų šventėje pirmieji pasirodė šeimininkai – Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos lėlių teatras „Padaužiukai“. Režisierė Nadiežda Ivanova. Net lietaus neišsigandusiems žiūrovams jie parodė premjerinį lėlių vaidinimą „Kiauliaganis“, pagal H. K. Anderseno pasaką.

Šventėje smagu buvo matyti svečius, kurių kelionė į Rokiškį truko net 5 valandas. Tai Latvijos Respublikos Ludzos centrinės bibliotekos Istrensko filialo lėlių teatras „Teremok“. O dar smagiau buvo išgirsti, lietuviškai kalbančias jų lėles. Specialiai šiai šventei latviai paruošė net du spektakliukus lietuvių kalba – pasaką „Kas pasakė miau?“ (pagal V. Sutejevą), ir rusų liaudies pasaką „Šuo ir lapė“. Lėlių teatro „Teremok“ iš Lavijos režisierė Elena Kreminskaja, scenaristė Olesė Emeljanova.

Šventinėje programoje gražiai sudalyvavo ir Skapiškio pagrindinės mokyklos lėlių teatriukas „Pinokis“, parodęs spektaklį „Sniego senis ir bala“, pagal Vytautės Žilinskaitės apsakymą. Spektakliuką režisavo Roma Bugailiškienė ir Auksė Jankevičienė.

Ir galiausiai, su edukacine improvizacija „Miško biblioteka“ pasirodėme mes – Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ lėlių
teatras „Pagrandukas“. Režisierė Alvida Bratkauskienė.

Pertraukėles tarp vaidinimų, su nuotaikingomis dainelėmis, gražiai užpildė Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos 4a klasės mokiniai.

Vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ lėlių teatro „Pagrandukas” kolektyvui šventę ilgai primins parsivežta padėka.

Nuotraukos>>>

Rodyk draugams




Įdomu stovyklauti keliaujant

Vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“, Smėlynės ir „Židinio“ bibliotekų stovyklautojai išsiruošė į ekskursiją po Panevėžio rajone esančius įdomius, turistų gausiai lankomus objektus: Upytėje įsikūrusį Linų muziejų, Krekenavos regioninio parko lankytojų centrą ir Pašilių stumbryną.

Pirmiausia aplankėme Linų muziejų, kur klausėmės pasakojimo apie lino kelią nuo sėjos iki dailiais raštais išaustos juostos, lovatiesės, staltiesės ar drabužio. Čia be puikų austų drobių pamatėme ir įrankius, kuriais buvo pjaunami, minami, kuliami bei šukuojami linai, ir senovines audimo stakles bei kitus protėvių naudotus buities rakandus. Vaikai savo kailiu patyrė, koks nelengvas yra lino apdirbimo darbas: berniukai linų pluoštą minė rankomis, o merginos bruko, mušė bruktuvėmis ir šukavo šukomis.

Vaikus sužavėjo ir neišdildomą įspūdį paliko unikali Krekenavos regioninio parko lankytojų centro ekspozicija. Čia, panaudojant šiuolaikines technologijas ir moderniausias eksponavimo galimybes – animuotus edukacinius filmukus, liečiamus informacinius terminalus, – vaizdžiai ir patraukliai pristatomas Nevėžio kraštovaizdis, regioniniame parke gyvenantys gyvūnai ir paukščiai, augantys augalai, pasakojama apie Nevėžio piliakalnius, dvarus, miestelius, įžymius žmones, pažintinio turizmo galimybes… Ekspozicijoje panaudoti gamtos kvapai – galima pauostyti plaušinės, kreivadantės, o taip pat ir garsai – užsidėjus prie didžiulio medžio pritvirtintas ausines pasigirsta pelėdos, pilkosios meletos, zylės, rudojo nakvišos klegesys. Stiklo pertvaroje įkomponuoti parke surinkti augalai – raguolis, pelkinė notra, perluotis, sidabražolė… Sienos dekoruotos parke gyvenančių – šerno, ūdros, ežio, stumbro ir kitų – gyvūnų siluetais.

Netrūko ir kitokių malonių įspūdžių. Paskutinis kelionės taškas – vienas iš įspūdingiausių ir labiausiai lankomų Panevėžio girių turtų – Pašilių stumbrynas. Tai vienintelė vieta Baltijos šalyse, kur iš arti galima stebėti didžiausius laukinius Europos gyvūnus. Sužinojome, jog aptvaruose ganosi apie 20 stumbrų, o laisvėje – dar apie 50. Įdomu tai, jog čia gyvenanti banda turi vardus, prasidedančius raidėmis Gi. Bibliotekos stovyklautojai turėjo unikalią galimybę iš arti pamatyti girių karalius stumbrus, įrašytus ne tik į Lietuvos, bet ir Tarptautinę Raudonąją knygą. Vaikai iš apžvalgos aikštelės ar aptvaro gėrėjosi ir stebėjo iki tol tik per televiziją ar nuotraukose matytų retų ir nykstančių gyvūnų gyvenimą. Stumbrai įpratę prie lankytojų, todėl jų mūsų pasirodymas nė trupučio netrikdė, nekreipdami į mus nė menkiausio dėmesio, jie sau tingiai ilsėjosi saulės atokaitoje, miegojo, rąžėsi…

Nepastebėjome, kaip prabėgo laikas. Pilni naujų žinių, įspūdžių ir geros nuotaikos sugrįžome namo, laukdami kitų išvykų ir atrakcijų miesto bibliotekose.

Indrė Lašinytė,
Panevėžio m. savivaldybės viešosios bibliotekos
Vyresn. metodininkė ryšiams su visuomene ir projektų valdymui

Rodyk draugams




Mažųjų skaitytojų pažintis su Anykščių kultūros lobiais

Paskutinį birželio penktadienį iš Kultūros rėmimo fondo laimėto projekto lėšų „Žaliosios pelėdos“ bibliotekos skaitytojai išsiruošė į Anykščių rajone esantį Niūronių kaimą, kur įsikūręs „Arklio muziejaus“.

Ekskursiją pradėjome susitikę su tautiškai apsirengusia gide, kuri nusivedė mus į senovinę trobą, atspindinčią protėvių gyvenimą. Svarbiausias trobos akcentas – didžiulė duonkepė krosnis. Priešais krosnį, kampe – stalas, ant pasieniais esančių suolų jį apsėsdavo namiškiai. Dabar ant šių masyvių medinių suolų vos sutilpo visi ekskursijos dalyviai.

Apsižiūrėję ir susėdę, išklausėme įdomų gidės pasakojimą apie to meto darbus, gyvenimą ir svarbiausia – meilę duonai: kaip ji buvo auginama, gaminama, kepama, gerbiama. Gidė detaliai papasakojo apie duonos kelią nuo sėjos iki tešlos užmaišymo ir pašovimo į krosnį, duonos kepimo tradicijas. Moteris vaikams aprodė ir senovinius buities rakandus, kuriais buvo malami, pjaunami ir kuliami rugiai. Tuomet, visų dideliam džiaugsmui, buvome pakviesti iš tešlos pasigaminti savą duonos kepalėlį. Kiekvienas iš lipnios, tyžtančios tešlos, su meile formavo nedidelius kepaliukus, puošė juos savo inicialais, įvairiais ornamentais – kas pirštu įrėžė saulės spinduliukus, kas burbuliukus ar gėles…

Kol duonelė kepė, apžiūrėjome muziejaus eksponatus. Susipažinome su arklio evoliucija, pasidomėjome, kaip vadinamos arklio kūno dalys, pamatėme arklinius padargus – arimo, sėjos ir pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo įrankius, o taip pat ir arklinės transporto priemones – arklinę gaisrinę, įvairius šventinius ir darbinius vėžimaičius. Didžiulį įspūdį vaikams paliko arklio griaučiai. Toliau apžiūrėjome kalvę, J. Kazlausko drožinius, kuriuose labai tiksliai, kruopščiai, su meile įamžinti darbo įrankiai, duonos auginimas, lino kelias, žirgas…. Neaplenkėme ir kitų ekspozicijų.

Duonelei iškepus, visi vėl susirinkome į trobą, prie vaišių stalo, nukrauto kaimiškais skanėstais: apskrudusia, malonaus kvapo ir gero skonio duona, ragaišiu, sūriu ir medumi, keptomis bulvėmis su sviestu, kumpiu ir kitais gardumynais.

Pasistiprinę, vaikai išbėgo į kiemą pažaisti. Laikas neprailgo, nes čia gausu žaidimų aikštelių, tautodailininkų išdrožtų smagių karuselių, originalių sūpuoklių, kas norėjo galėjo pasivažinėti žirgo traukiama brička, pajodinėti.

Kaimo žmogui čia viskas sava, įprasta, o miesto vaikams – tai buvo puiki pažintis su lietuviško kaimo buitimi, kultūra, istorija.

Indrė Lašinytė,
Panevėžio m. savivaldybės viešosios bibliotekos
Vyresn. metodininkė projektų valdymui ir ryšiams su visuomene

Rodyk draugams




 

Rugpjūtis 2018
P A T K P Š S
« Lie    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  

Puslapiai

Nauji įrašai

Temos

Archyvai

Naujienlaiškis

Jūsų el. paštas:

********************

Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka

    Panevio miesto VB elektroninis katalogas

Pagalbos vaikams linija

Meta



Būkime draugais

*****

Paskaitykime

Pavartykime

Pažaiskime

***

smagus, mokomasis žaidimas, skirtas 5–9 metų amžiaus vaikams

Žymų debesėlis

*
*
*
*
*
*
*
*
*