Knygų Kalėdos

Daugiau nuotraukų>>>

Vaikų bibliotekoje „Žalioji pelėda“ visą tarpšventinį laikotarpį vyko akcijai „Knygų Kalėdos“ skirti renginiai. Į juos rinkosi patys jauniausi esami ir būsimi bibliotekos skaitytojai. Vaikai džiaugėsi šventiškai pasipuošusioje bibliotekoje „sutikę“ Senius Besmegenius, pingvinų kolonijas, šiaurinių meškų šeimyną – tai Panevėžio „Šviesos” specialiojo ugdymo centro mokinių su mokytojais Asta Kriščiūniene, Kristina Butkūniene ir Jonu Rabačiausku kūrybiniai darbai.

Tačiau didžiausias traukos centras – knyga. Bibliotekoje buvo organizuojami pasakų skaitymai, kuriuose dalyvavo ne bet kas, o pats Kalėdų senelis su savo pagalbininkais. Tai bibliotekoje veikiančio teatro būrelio ir „Minties“ gimnazijos teatro „Draugai“ aktoriai. Abiejų būrelių vadovė Birutė Beresnevičienė. Susirinkusieji klausėsi skaitomos pasakos, ėjo ratelius, žaidė… Gausiausiai šiuose renginiuose dalyvavo lopšelio-darželio „Puriena“ įvairių grupių vaikučiai.

Akcijos Knygų Kalėdos kvietimui neabejingais liko būrys buvusių ir esamų bibliotekos skaitytojų padovanojusių net 43 knygas. Dėkojame Mildai, Eivydui, Indrei, Ignui, Kolegijos dėstytojai Ramutei Zinytei, šeimai, kurioje užaugo du buvę bibliotekos skaitytojai (deja, kalendoriaus lapelis su šių vaikų vardais nukeliavo į krosnį) ir kt.

Rodyk draugams




Kalėdiniai pasakų skaitymai

Daugiau nuotraukų>>>

Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“, šiais metais ne tik kviečia padovanoti naujų vaikų ir jaunimo knygų šalies bibliotekų skaitytojams, bet ir skatina dalintis skaitymo džiaugsmu su kitais.

Atliepdama Prezidentės kvietimui vaikų biblioteka „Žalioji pelėda” gruodžio mėnesį rengia garsinius pasakų skaitymus prie eglutės. Skaityti pasakas maloniai sutiko „Minties“ gimnazijos gimnazistai Dominykas Matulis ir Justas Baltuška. Pabūti su knyga ir pasaka renkasi jaunoji bibliotekos bendruomenės karta. Pačius mažiausius čia atlydi mamos.  Gražu buvo žiūrėti, kai mergytė „paklausyti” pasakų atsinešė net savo lėlę.

Antradienines popietes su pasaka sušildo švenčių laukimo nuotaikomis pasipuošusi biblioteka, jaukiai mirksinčios eglutės ugnelės, gurkšnojama arbata, saldumynai, betarpiškas ir šiltas bendravimas, žaidimai-rateliai.

Rodyk draugams




Metų knygos rinkimai. 2015

Šį rudenį, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kartu su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija bei Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka vėl rengia akciją „Metų knygos rinkimai“ ir kviečia skaitytojus balsuoti už geriausias lietuvių autorių knygas.

Vaikų biblioteka „Žalioji pelėda“ jungiasi prie akcijos ir kviečia skaityti bei rinkti labiausiai patikusią knygą vaikų ir paauglių kategorijose. Už labiausiai patikusią knygą galima balsuoti iki 2016 metų vasario 21 d.

Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje 2016 metų vasario mėnesį.

Vaikiškų knygų penketukas: Raminta Baltrušytė, „Kalvėnų miesto paslaptis“ (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“); Tomas Dirgėla, „Apie raganą Šiokiątokią“ („Dominicus Lituanus“); Birutė Mar, „Gėlininkė“ (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“); Ramunė Savickytė, „Adelės dienoraštis. Ruduo“ (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“); Rimvydas Stankevičius, „Pūgos durys“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

Knygų paaugliams penketukas: Akvilina Cicėnaitė, „Niujorko respublika“ („Alma littera“); Kristina Gudonytė, „Jie grįžta per pilnatį“ („Tyto alba“); Daina Opolskaitė, „Eksperimentas gyventi“ („Alma littera“); Rebeka Una, „Atjunk“ („Alma littera“); Renata Šerelytė, „Rebekos salos“ („Alma littera“).

Knygų vaikams ir paaugliams penketukus šiais metais atrinko komisija, kurią sudarė: Eglė Baliutavičiūtė, Danutė Kalinauskaitė, Kęstutis Urba, Vytautas Varanius, Irma Videikaitė. Komisijai vadovavo Kęstutis Urba.

Rodyk draugams




Pirmoji pažintis su knyga

Tėvai skundžiasi, kad vaikai neskaito. Daugelis pirmokų į mokyklą ateina dar nemokėdami skaityti. Kartais tėvams tereikia trupučio žinių, kurios padėtų jiems supažindinti savo mažylį su knyga ir pasiekti, kad skaitymas vaikui taptų smagiu užsiėmimu.

Neretai tėvai nežino, kada pradėti vaikus pratinti prie knygų. Dalis šį rūpestį palieka mokytojams.

Teigiama, kad pusės metų sulaukęs kūdikis jau gali suvokti paprastas formas ir aiškias, sodrias spalvas. Tad tokio amžiaus vaiką jau galima supažindinti su jų suvokimui tinkamomis knygomis, kuriose nebūtinai yra teksto.

Maži vaikai, vartydami paveikslėlių knygas, greičiau išmoksta atpažinti simbolius, įvardyti konkrečius daiktus. Anksti pažintį su skaitymu pradėję vaikai į pirmąją mokyklos klasę ateina jau mokėdami skaityti, o neretas jau ir pradėjęs rašyti.

Augant vaikui kartu su juo turi „augti“ ir knyga: sudėtingėti iliustracijos, daugėti teksto. Priežiūros reikia ne tik čia. Negalima vaiko palikti vieno su knyga. Kad sudomintum ja, reikia rodyti, pasakoti, padėti suprasti. Jei tai nebus daroma, vaikas nesupras knygos esmės ir paskirties, jam pasidarys nuobodu.

Pažintį su knygomis galima pradėti labai anksti – skaitant vaikui balsu, kol jis dar nėra gimęs. Teigiama, kad tokiu būdu užmezgamas emocinis ryšys, o gimęs vaikas noriai klausosi skaitymų.

Vaiko polinkiui į knygas didelę įtaką daro tėvų pavyzdys. Vaikai visuomet kopijuoja jiems artimą suaugusiųjų pasaulį, nori atlikti panašius veiksmus.

Svarbu suprasti ir tai, kad priversti skaityti – ne išeitis. Šiame procese svarbu sudominti, užkabinti, paaiškinti prasmę. Galima paversti skaitymą žaidimu, gražia tradicija, puikiai praleistu laiku su šeima.

Pirmajai pažinčiai su knyga geriausia rinktis kartonines, žaislines knygas. Dažniausiai tokių knygų iliustracijos būna neperkrautos detalėmis, didelės, aiškių kontūrų, lengvai nusakomų spalvų. Tekstas lakoniškas, rašomas ne kiekviename puslapyje, nusakantis paveikslėlio siužetą. Gerai, jeigu kartoninė knyga nėra pernelyg didelio formato, kad vaikas pats galėtų ją laikyti, vartyti ir sugebėtų aprėpti iškart visą paveikslėlį.

Nuo to, kaip vaikas bus supažindintas su knygomis, daugiausia priklauso, ar jam ateityje skaitymas virs nemalonia prievole, ar smagiu, savanorišku užsiėmimu.

Parengta pagal:
Simona Kalvelytė. Kaip supažindinti vaiką su knyga? // Bernardinai.lt

Rodyk draugams




Rekomenduojamos knygos

Paspaudę ant knygelių rasite rekomenduojamų knygų sąrašus įvairioms amžiaus grupėms, sudarytus ir papildomus naujais reikšmingais leidiniais, žymaus vaikų literatūros specialisto, Tarptautinės vaikų knygų tarybos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininko, žurnalo „Rubinaitis“ steigėjo ir redaktoriaus, Vilniaus universiteto dėstytojo doc. dr. Kęstučio Urbos. Sąrašai yra rekomenduojamo, o neprivalomo pobūdžio. Kaip pažymi pats sudarytojas: „…nė į vieną iš tų sąrašų nereikėtų žiūrėti kaip į įstatymą.“

Pasirinktą knygą galite užsisakyti, prisiregistravę LIBIS sistemoje čia , arba teiraukitės artimiausioje vaikus aptarnaujančioje bibliotekoje.

Rodyk draugams




Penki TV: kaip sudominti vaiką knyga

Knygos per Penki TV šią savaitę kviečia aplankyti įdomiausias Lietuvos vietoves, pasižvalgyti po didžiausią Baltijos šalyse knygyną ir susipažinti su grožinės literatūros naujienomis. Taip pat Jūsų laukia susitikimas su Česlovu Iškausku, Rūta Šepetys bei profesionalų patarimai, kaip ir kada vaiko gyvenime turi atsirasti knyga.

Rodyk draugams




Kaip formuoti vaiko poreikį skaitymui

Vaikai, kaip ir suaugusieji, skaito įvairiais sumetimais: pasvajoti, pasijuokti, surasti kažką pažįstamo, sužinoti, pažinti ką nors naujo. Jie skaito savo malonumui ir verčiami suaugusiųjų, tačiau kiekvieną kartą iš literatūros kūrinių, kaip pastebi profesorius B. Bitinas, jie sugeria tai, kas leidžia jiems koreguoti savo vertybines sistemas, kurti ir tobulinti savo pasaulį.

Suaugusieji turi padėti vaikams susirasti gerų knygų. Knygos gerumas vaiko požiūriu priklauso nuo jaunojo skaitytojo lyties, amžiaus, socialinių gyvenimo sąlygų. Dažniausiai mokslininkai, tiriantys skaitybą, vaikus grupuoja į 3 pagrindines grupes: ikimokyklinis amžius, pradinukai, paaugliai (V. Auryla). 6-7 metų pirmokas išgyvena visus herojaus nutikimus savo vaizduotėje. Vaikų reakcijoje į kūrinį dominuoja emocinė pusė, nesugebėjimas išsiveržti iš literatūrinio pasakojimo įtakos. Nepakankamas realybės pažinimas lemia tai, kad vaikas savarankiškai nesugeba pratęsti nuotykių, fantazuoti jų tema. Atsiminimai apie perskaitytą kūrinį taip pat dažniausiai emociniai. Labai svarbiu elementu tampa humoras. Greta jo labai svarbi yra veiksmo dinamika, siejama su įvykiu, o ne su aprašinėjimu. Bet kokia idėja, pagrindinė kūrinio mintis turi būti išreikšta per herojaus veiksmus, epizodus, dialogus. Remdamiesi jais vaikai dar negali charakterizuoti pagrindinio veikėjo, tačiau jau suvokia jo veiksmų motyvus bei priežastis (R. Tamulienė).

Kiekvienam konkrečiam vaiko amžiui rekomenduojama tam tikra literatūra, kuri savo estetiniu ir pažintiniu turiniu skatintų to amžiaus vaikų dvasinę raidą. Svarbu gerai pažinti ne tik vaiko vertybių skalę, bet ir suprasti, kaip vaikas suvokia pasaulį, toleruoti, kad ir kaip suaugusiam būtų sunku grįžti į vaikystės šalį. Skaityti daugiau…>>

Rodyk draugams




Skaitymo džiaugsmas

Ne kartą prognozuota: šiais interneto ir kitokių moderniųjų technologijų laikais knygos taps atgyvena, o ilgainiui galbūt išvis išnyks nuo žemės paviršiaus. Tačiau iš kartos į kartą keliaujanti patirtis rodo visai ką kita: knygos gyvuoja ir, tikėkimės, gyvuos dar ne vieną amžių. Kodėl? Todėl, kad jų atveriamas pasaulis ir pasakojamos istorijos - tai penas mūsų vaizduotei ir vidiniam pasauliui. Nė nekyla abejonių, kad be įstabių literatūros kūrinių mūsų siela taptų tikra vargeta. Mes prarastume unikalią galimybę į pasaulį pažvelgti plačiau, iš visai kitos, mums neįprastos, erdvės.

Taigi jei trokštame, kad mūsų vaikas augtų sveikas ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, padovanokime jam įsimintiną vaikystę su mielomis spalvingomis knygelėmis, mylimais personažais, smagiais nutikimais. Jei pakratytumėme savo prisiminimų „kraitelę”, ko gero, taip pat su jaukiu šypsniu prisimintumėme mylimiausią vaikystės laikų knygelę, kurią iki paskutinio žodelyčio mokėjome mintinai.

Knygų nauda:

• Padeda ugdyti vaikų dėmesio koncentraciją.

• Supažindina vaiką su supančia aplinka ir moko ją suprasti.

• Padeda lavinti kalbą ir žodyną.

• Lavina mąstymą ir turtina vaizduotę. Skatina kūrybingumą.

• Suteikia žinių apie įvairius pasaulio reiškinius, šalis, daiktus. Lavina interesus.

• Ugdo emocijas ir gebėjimą įsijausti į kitus.

• Ugdo socialines ir moralines nuostatas. Padeda suprasti, kas yra teisinga ir neteisinga, gera ir bloga. Moko elgesio normų.

• Gali pasufleruoti, kaip spręsti įvairias bėdas, nugalėti baimes ir pan.

• Padeda užmegzti glaudesnį ryšį su atžala. Stiprina tarpusavio santykius.

• Formuoja vaiko požiūrį į save ir supantį pasaulį, skatina savęs pažinimą.

• Stiprina pasitikėjimą savo dvasios ir kūno jėgomis. Suteikia vaiko gyvenimui kryptingumo.

• Padeda kritiškai mąstyti, diskutuoti, lengviau integruotis į visuomenę.

• Padeda patenkinti naujų patyrimų poreikį. Teikia estetinį pasigėrėjimą.

• Padeda suvokti, kad knyga gali tai ko negali kiti šiuolaikiniai technikos stebuklai.

• Pastebėta, kad vaikai, kuriems nuo mažų dienų buvo skaitoma, turi geresnę atmintį, kur kas sklandžiau reiškia mintis ir yra imlesni mokslams.

Taigi, atverkime savo vaikams vartus į nuostabią, stebuklais ir nuotykiais kvepiančią,
knygų šalį!

Rodyk draugams




Skaityti padės… šuo?!

Mokantis skaityti ne visiems lengvai pavyksta sudėti skiemenis ir perskaityti pirmuosius žodžius. O jei pamėginus paskaityti šuniui… gal tada lengviau būtų įveikti paslaptingąsias raides?

Skaitymas šuniui ir su šunimi – tai nauja šunų terapija. Jos tikslas yra padėti vaikams įveikti skaitymo sunkumus ir paskatinti pamilti knygą. Naujoji terapija trumpai vadinama R.E.A.D. (Reading Education Assistance Dogs – Mokymas skaityti padedant šunims).

Pirmieji šios terapijos bandymai maždaug prieš 10 metų buvo atlikti JAV ir Kanadoje. R.E.A.D. terapija, prasidėjusi bibliotekose, šiuo metu persikėlė į pradines mokyklas, jau paplito D.Britanijoje, Izraelyje, Japonijoje.

Technologijų amžiuje visose gyvenimo srityse vis labiau įsigali kompiuteriai, o vaikai vis mažiau domisi knygomis. Grąžinti skaitymo džiaugsmą vaikams – toks buvo JAV bibliotekininkų sumanymas. Kad pritrauktų vaikus, pasitelkė šunis. Kodėl to nepadarė su katėmis, papūgėlėmis ar akvariumo žuvytėmis, paklausite. „Todėl, kad šunys yra socialiausi gyvūnai“,– sako kanadietė Eve Cusson, viena iš programos šalininkių.

Pedagogų ir pediatrų nuomone, šuo šalia skaitančio vaiko stimuliuoja jį fiziškai ir dvasiškai. Šuo suteikia vaikui pasitikėjimo, nuramina. Vaikas pasijunta savarankiškas, stiprus.

Šuo paprasčiausiai tupi greta, skaitantysis jį glosto ir skaito. Paprastai keturkojis „klausytojas“ užsnūsta ir padeda galvą vaikui ant kelių. O vaikas įsivaizduoja, kad šuo jį girdi ir supranta. Garsinis skaitymas gerai veikia ir vaiką, ir šunį.

Pasak pradinių klasių mokytojų, pasitikėjimo skaitant ypač trūksta nedrąsiems vaikams, kurie prisibijo skaityti prieš klasę. Užtat keturkojis „klausytojas“ atleidžia ir mikčiojimą, ir kitas klaidas. Keturkojis „klausytojas“ nesišaipo ir nebara. Atvirkščiai: jis vizgina uodegą ir pritaria viskam, ką perskaito vaikas.

Minėtų terapinių seansų metu galima nušauti du ar net daugiau zuikių – vaikas pramoksta geriau skaityti ir įgyja pasitikėjimo. Jis pamilsta knygą ir ima domėtis, kas joje rašoma. Skaitydamas jis pats ima fantazuoti.

Pagal: http://www.librarydogs.com/
http://www.therapyanimals.org/R.E.A.D.html
http://www.bone.lt/suo/Sunu-elgsena-ir-dresura/Skaitymo-dziaugsmas-su-sunimi/

Rodyk draugams




Su knyga nuo kūdikystės…

PIRMIEJI METUKAI
Mažyliui atkeliavus į šį pasaulį, pats metas pradėti kaupti jo bibliotekėlę. Žinoma, pirmąsias knygeles tik simboliškai galima vadinti knygomis, vis dėlto tai labai svarbi patirtis.

Kai kūdikis išmoksta sėdėti, galima pasiūlyti jam knygelių, kurias jis galėtų pačiupinėti, pakramtyti paspaudyti. Puiku, jei knygelė iš skirtingos faktūros medžiagų - tai lavina lytėjimo įgūdžius. Knygelės gali būti pagamintos iš audeklo, kartono, plastiko, skirtos specialiai maudynėms. Lapai stori, kad mažyliui būtų lengva vartyti. Pirmosiose knygelėse teksto gali ir nebūti arba būti minimalus, teikiantis kokios nors informacijos apie tam tikrą daiktą ar gyvūną.

2-3 METAI
Perkopęs metukus mažylis jau pradeda domėtis ne tik vaizdine, bet ir skaitoma literatūra. Ypač tokio amžiaus vaikučiams patinka trumpi rimuoti eilėraštukai. Juos skaitant galima ir parodyti veiksmais tai, kas skaitoma. Pvz., kaip kačiukas miauksi, kaip aguonėlė dygsta… Mažieji tiesiog krykščia iš džiaugsmo, kai skaitydama mama kaitalioja balso tembrą, imituoja skaitomo veikėjo balsą. Maždaug iki trejų metukų skaitymas su tėveliais ypač svarbus - tiesiog idealiai skatina vaiko kalbinę raidą, turtina jo žodyną.

4-6 METAI
Tokio amžiaus vaikai paprastai jau pradeda atpažinti raides, atskirus žodžius ir patys žodis po žodžio „konstruoti” prasmingą tekstą. 0 kai kurie, su kuriais tėvai daug skaitė ir drauge tyrinėjo raidžių pasaulį, jau visai neblogai skaito. Tai tas amžiaus tarpsnis, kai vaikas tampa pakankamai sąmoningas, kad pradėtų suvokti, kad knygose slypi daugybė raidėmis užkoduotų paslapčių. Skaityti mėginančiam vaikui derėtų parūpinti knygelių, skirtų specialiai pradedantiesiems. Jos būna suskirstytos skiemenimis ir neįgudusiam skaitovui gerokai palengvina šį procesą. Jei matote, kad mažasis skaitytojas jau pakankamai neblogai įvaldė skaitymo meną, pasiūlykite jam sudėtingesnių ir didesnės apimties knygelių. Paskui dar sudėtingesnių. Taip vieną dieną iš jo išaugs tikras brandus skaitytojas.

SULAUKUS PAAUGLYSTĖS
Paauglystė, kaip žinoma, nihilizmo metas. Taigi netgi uoliai iki tol knygas skaitęs vaikas gali pareikšti, kad visa tai - nesąmonė ir internetas kur kas naudingesnis. Tokiu atveju nevertėtų sutrikti ir nepulti iškart drožti ilgiausių pamokslų. Tiesiog kokia nors proga tarsi netyčia padovanokite itin gerą paaugliškas aktualijas atspindinčią knygą. Tokią, nuo kurios jūsų priešgyniaujanti atžala negalėtų atplėšti akių. Skaitovą pražuvėlį tai neabejotinai grąžins į knygų pasaulį.

Naudingi patarimai tėvams:

  • Svarbiausias patarimas: tegul knygelės skaitymas tampa gražiu kasdieniu ritualu. Skaitykite visada tuo pačiu laiku, geriausiai prieš miegą. Specialistų manymu, skaityti kasdien derėtų ne mažiau kaip pusvalandį.
  • Paisykite vaiko nuomonės. Skaitykite tą knygelę, kurią pats išsirinko. Na, ir kas, kad jau milijoną kartų ją skaitėte.
  • Skaitydami knygelę pakomentuokite ir jos paveikslėlius, paaiškinkite žodžius, kurių mažasis nesupranta.
  • Skatinkite analizuoti tekstą, patys užduokite klausimus, kaip antai, „Kur nubėgo kiškutis?”, „Kaip manai, ką pasakys senelis?” ir  t.t.
  • Vaikiškų knygelių nelaikykite mažyliams nepasiekiamose lentynose. Išdėliokite taip, kad jie galėtų bet kada paimti ir pavartyti ar atnešti jums paskaityti.
  • Lankykitės su savo atžalomis knygynuose, bibliotekose. Leiskite jiems patiems išsirinkti norimų knygelių.
  • Dovanokite vaikams knygas įvairiomis progomis arba kaip paskatinimą už gerus darbus.

Pagal žurnalą:
Ji. 2008, gruodis.

Rodyk draugams




 

Liepa 2017
P A T K P Š S
« Bir    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31  

Puslapiai

Nauji įrašai

Temos

Archyvai

Naujienlaiškis

Jūsų el. paštas:

********************

Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka

    Panevio miesto VB elektroninis katalogas

Pagalbos vaikams linija

Meta



Būkime draugais

*****

Paskaitykime

Pavartykime

Pažaiskime

***

smagus, mokomasis žaidimas, skirtas 5–9 metų amžiaus vaikams

Žymų debesėlis

*
*
*
*
*
*
*
*
*