Pasakos dar negimusiam kūdikiui

Gausūs moksliniai tyrimai, atlikti per pastaruosius 20 metų parodo, kad, skirtingai nuo egzistuojančios nuomonės, vaikas iki gimimo turi sąmonę, reaguoja į supančios aplinkos sąlygas, išreiškia savo jausmus, jaučia meilę ir pavojų, todėl tėvams svarbu sukurti emocinį, psichologinį ryšį tarp savęs ir dar negimusio mažylio.

O kada gi derėtų mažylį supažindinti su knygomis?

Daroma klaida manant, kad knygos vaikui reikalingos tik tada, kai pats pradeda mokytis skaityti. Toks požiūris nėra teisingas. Moksliškai įrodyta, kad knygos žmogui naudingos nuo pat gimimo. O prenatalinio ugdymo (iki gimimo) specialistai net yra įsitikinę, kad knygas derėtų pradėti skaityti dar negimusiam kūdikiui.

Tyrimai parodė, kad mažylis labai aktyviai reaguoja į pasaką sekančios mamos balsą. Žinoma, pasakos turinio suprasti jis nepajėgus. Negimusiam kūdikiui svarbiausia balso intonacija. Beje, eksperimentą atlikę JAV prenatalinio ugdymo žinovai pastebėjo įdomų dalyką: dar negimę kūdikiai, kuriems nuo antrojo nėštumo trimestro buvo nuolat sekama viena ir ta pati pasaka, ją atpažindavo ir gimę. Ją išgirdę kaipmat nurimdavo arba palaimingai užsnūsdavo.

Kokias knygas geriausiai skaityti negimusiam kūdikėliui? Tinka pačios įvairiausios. Netgi nebūtinai vaikiškos. Labai svarbu, kad jos patiktų ir teiktų teigiamų emocijų būsimai mamai. Reikėtų skaityti neskubant, raiškiai.

Pasak prenatalinio ugdymo specialistų, negimę kūdikiai reaguoja ne tik į mamos, bet ir į tėčio balsą. Būtų nuostabu, jei tėtis rastų nors kelias minutes per dieną pakalbinti „mažąjį pilvelio gyventoją” ar galėtų jam skirti kokį nors nediduką kūrinėlį, pavyzdžiui, eilėraštuką.

Rodyk draugams




Metų skaitytojo konkursas

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ ir „Lietuvos tūkstantmečio vaikai” internetiniuose puslapiuose knygų mėgėjamssmagi žinia, kuria norime pasidalinti su savo skaitytojais:

    Antrus metus iš eilės Lietuvos televizijos laida „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ir akcija „Metų knygos rinkimai“ rengia Metų skaitytojo konkursą.

    Visi knygas mylintys Lietuvos šeštokai, septintokai ir aštuntokai kviečiami pildyti anketas ir dalyvauti atrankoje į Metų skaitytojo rinkimus, kurie įvyks specialios „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ laidos metu. Nepraleisk progos visos Lietuvos žiūrovams įrodyti, kad Tu – tikrai didžiausias Metų skaitytojas!

Vaikų biblioteka „Žalioji pelėda“ kviečia savo jaunuosius skaitytojus pasinaudoti puikia galimybe išmėginti save ir patikrinti savo žinias respublikiniame konkurse!

Registruotis į atranką galite užpildę šią anketą. Atranka vyksta iki vasario 10 dienos.

Rodyk draugams




Skaitymo pasiekimų ir vaiko prisitaikymo aplinkoje ryšys

Ar tikrai vaikų patiriamos skaitymo sėkmės ar nesėkmės įtakoja psichologinį, emocinį ir socialinį jų prisitaikymą? Ar nesisekimas skaityti gali kliudyti normaliam vaiko emociniam vystymuisi ir kuo bei, kaip tai pasireiškia?

Suprantama, kad vaikas, kuriam nesiseka skaityti, gyvena skurdžiau interesų plėtojimo, laisvalaikio praleidimo, naujų patyrimų poreikių patenkinimo ir emocinio bei socialinio prisiderinimo prasmėmis. Prastas skaitymas kliudo vaikui atitinkamai bendrauti su jam svarbia pasaulio dalimi.

Kadangi skaitymas yra svarbi lavinimosi sąlyga, skaitymo nesėkmės užkerta kelią ir atitinkamam prisitaikymui. Nesugebėjimas skaityti gali būti mokymosi nesėkmių priežastimi. Dar labai svarbu kaip pats vaikas save vertina. Kokiu vaikas mato save, sąlygoja tai, kokiu jis mato savo pasaulį ir didele dalimi tai, kokiu jo pasaulis mato jį patį. Kiekvieno asmens savęs suvokimas būna kitoks nei kitų. Paprastai akcentuojami du savigarbos šaltiniai: vidinis šaltinis - atkaklumo efektyvumas ir išorinis šaltinis - kitų nuomonės apie save (Silverberg). Abu jie yra svarbūs, tačiau pirmasis yra stabilesnis ir patikimesnis. Savęs suvokimas arba savo asmens įvaizdis yra reikšmingas mokymosi veiksnys.

Anot psichologų, kiekvienas patyrimas paveikia visą organizmą. Prasti skaitymo sugebėjimai ne tik tiesiogiai prisideda prie nepilnavertiškumo jausmo, bet ir gali grėsti visuomeniniam pripažinimui. Vaikas viešai padaromas blogio objektu lyg jis būtų juo tapęs. Tokiam vaikui atsiranda tikimybė patirti visuomeninį pažeminimą ir įžeidimą. Jis tarsi priverčiamas gėdingai jaustis. Taigi, labai tikėtina, kad jis taps drovus ir užsidaręs. Nesisekimas skaityti dažnai interpretuojamas kaip kvailumo ženklas. Nesėkmė linkusi sukelti daugiau nesėkmių, kaip ir sėkmė - daugiau sėkmių. Prie tokių aplinkybių visai tikėtina, kad skaitymo nesėkmės pagilina emocinį ir psichologinį neprisitaikymą. Tai gali sąlygoti asmenines problemas.

Nors asmeninis neprisitaikymas, kaip matėme, yra greičiau skaitymo nesėkmės rezultatas negu priežastis, tačiau būna atvejų kai šis neprisitaikymas kelia ir skaitymo problemų. Jei vaikas manys, kad jis yra nepakankamai gabus skaitymui, jis ir neskaitys. Paprastai susižavima tais dalykais, kurie patenkina esminius saugumo, savigarbos, sėkmės ir visuomeninio pripažinimo poreikius. Prastas skaitymas blokuoja šių poreikių patenkinimą, ir gali sukelti emocinius sutrikimus. Emociniai sutrikimai, savo ruoštu, blokuoja atitinkamą mokymąsi ir kliudo normaliam skaitymo lavinimui. Tačiau, negalima šito sakyti apie visus vaikus, kitiems - skaitymas sukelia pasitenkinimą, kuris pagerina emocinį, psichologinį prisitaikymą, kas skatina didesnį ir geresnį skaitymą.

Ryšys tarp prastų skaitymo pasiekimų ir emocinio bei visuomeninio neprisitaikymo dažnai yra tarsi ratas. Ankstyvas nesisekimas skaityti veda prie neprisitaikymo ir asmeninis neprisitaikymas savo ruožtu kliudo tolesniam skaitymo tobulėjimui.

Skaitymo nesėkmės visada sudaro problemų. Pastovus nesisekimas skaityti, nežiūrint kas jį sukelia, neabejotinai užkerta kelią atlikti esmines lavinimosi užduotis. Taigi, skaitymo nesėkmės didina emocinį vaiko neprisitaikymą. Emocinis neprisitaikymas savo ruožtu apsunkina skaitymo pasiekimus, kadangi jis kliudo visų tipų mokymuisi. Asmeninis skaitymo lavinimas ir mokymasis yra labai susiję - atsiradę trūkumai viename gali pakirsti kito tvirtumą ir sukliudyti toliau vystytis (R. Žukauskienė).

Psichologai teigia, kad žmogų žavi asmenybės ir situacijos, kurios patenkina jų motyvus (A. Maslow). Skaitymas vaikui turi teikti pasitenkinimą, ir tik tada, kai skaitymas teikia pasitenkinimą, vaikas būna visiškai su juo susijęs. Taigi, siekiant išvengti skaitymo nesėkmių reikia vaiką sudominti skaitymu, siekti, kad jis norėtų skaityti, siūlyti jam vis sudėtingesnę medžiagą, kuri leistų tapti kompetentingesniu ir išmoningesniu skaitytoju.

Rodyk draugams




Skaitymas: motyvacija ir interesai

Bene pagrindinis faktorius, lemiantis žmogaus vienokį ar kitokį elgesį, yra atitinkami motyvai. Ne išimtis ir skaitymas. Skaitančiojo interesai artimai susiję su motyvacija: jie išsivysto iš bandymų patenkinti esminius motyvus. Skatinant vaikų skaitymą, pirmiausia reikėtų suprasti asmenybės vystymosi prigimtį ir asmenybės stereotipus, kurie susiję su skaitymo sėkme ar nesėkme.  Žmogaus motyvai gali būti sugrupuoti į tris bendras kategorijas - fiziologiniai motyvai, psichologiniai motyvai ir įpročių motyvai (A. Maslow).

Fiziologiniai motyvai. Fiziologiniai motyvai kartais dar vadinami pirminiais motyvais arba paskatomis. Tai yra motyvai, kurie sąlygojo žmogaus išlikimą - alkis, troškulys ir t.t. Paprastai normalus vaikas nebus apatiškas, abejingas ir nerūpestingas. Tačiau negalima tikėtis, kad vaikas, susidūręs su bet kokia grėsme, bus suinteresuotas skaitymu ir mokymusi.

Psichologiniai motyvai. Nors svarbiausias žmogaus instinktyvus elgesys įtakojamas jo fiziologinių motyvų, tačiau dažnai jo elgesys nepriklauso vien tik nuo jų. Ne visada žmogus dirba dėl to, kad pavalgytų. Psichologai akcentuoja žmogaus galimybių saviraiškos ir realizacijos troškimą. Harlow įsitikino, kad raktas į žmogaus mokymąsi yra išorinių stimulų sukelta motyvacija. Skaitymui tai turi reikšmingą prasmę. Neabejotinai didelis susidomėjimas yra taip pat svarbus. Savigarba, savęs realizacija, smalsumas, poreikis būti kompetentingu, sėkmingu, priklausymo poreikis - tai motyvai, kurie dažniausiai sužadina žmogaus elgesį.

Įpročių motyvai. Visuotinai pripažįstama, kad įpročiai formuojami kartojant kažkokį tai veiksmą, kuris patenkina motyvacinę sąlygą. Vis dėlto, visiškai susiformavus įpročiams, jų daugiau nereikia susieti su kitais motyvais, kad įgautų energijos. Jie įgyja savaiminės energijos. Vaikas mokosi skaityti, nes jis yra motyvuotas pagrindinių asmeninių poreikių. Tačiau palaipsniui, kai jis tampa įgudusiu skaitytoju, skaitymas pats savaime įgyja motyvacinės galios. Įgūdžiai, išmokti dėl kažkokios tai pašalinės priežasties, gali tapti interesais ir būti savaeigiais, net jeigu pradinė priežastis, dėl ko jie buvo įgyti, dingo.

Pedagogikoje susiduriama su dviem šiek tiek skirtingais interesų skaitymui santykiais - interesas skaitymui ir skaitymo interesai. Pirmiausiai, panagrinėkime interesą skaitymui. Interesai yra išmokstami. Jie atsiranda iš sąveikos tarp mūsų pradinių poreikių ir priemonių, kurias mes atrandame jiems patenkinti. Skaitymo interesas lygiagrečiai eina su mokymusi. Anot William James - “Vien tik tai ką mes žinome, dalinai jau įkvepia mums troškimą sužinoti daugiau”. Skaitymas tampa pomėgis, studijavimas ir mąstymas. Darbas ir laisvalaikis organizuojamas taip, kad liktų laiko skaityti. Skaitymas atskleidžia naujus pomėgius.

Interesų ir skonių lavinimas. Interesai yra patirties rezultatas ir todėl yra svarbūs skaitymo skatinimui. Vaikai interesus lavina mokydamiesi, sąmoningai ar nesąmoningai pamėgdžiodami ir sutapatindami. Vaikas lengvai susitapatina su tėvais ar asmenimis, kurie juos pavaduoja. Paprastai jis priima tėvų vertybes ir lavina jų interesus (R. Žukauskienė). Jei šioms asmenybėms skaitymas yra svarbus, jis paprastai taip pat bus svarbus ir vaikui. Bibliotekininkas ar mokytojas, kaip tėvų pakaitalas, taip pat galėtų atstoti sutapatinimo objektą. Vaikas įtraukia jo lūkesčius, vertybes ir interesus ir, aišku, jei žmogus, vaiko akyse pelnęs autoritetą, turi nuoširdų susidomėjimą skaitymu, vaikas taip pat perims šį susidomėjimą. Interesų negalima išmokyti, o reikia pateikti atitinkamus modelius sutapatinimui.

Harris pastebėjo, kad vaikai, kurie turi kontaktą tik su aukštesnės kokybės skaitoma medžiaga, nelavina sugebėjimo atsirinkti. Skonis lavinamas lyginant ir kontrastuojant. Skaitymo skonių lavinimas yra žingsnis po suinteresuotumo skaitymui skatinimo. Kai patobulėja skonis, suinteresuotumas skaityti ir toliau turėtų būti ugdomas (J. Martinaitis).  Viso skaitymo progreso esmė yra tai, kad vaikas turi mokytis, tobulinti skaitymo įgūdžius ir skaitymas jam turi būti malonus.

Rodyk draugams




Gero skaitymo ypatumai: Skaitymo greitis

Vienas iš skaitymo ypatumų yra tinkamas skaitymo greitis ir skaitymo sąmoningumas. Skaitymo greitis apibrėžiamas smegenų ir akių suvokimo talpa per tam tikrą laiko vienetą. (Tepperwein K.).

Skaitymo greitis individualiai priklauso nuo suvokimo ir skaitymo įgūdžių treniruotumo. Perėjimas nuo vienos skaitymo pakopos prie kitos yra lydimas asmeninių pastangų ir nuolatinio įgūdžių tobulinimo. Greitasis skaitymas – kai skaitoma išlavinto periferinio regėjimo dėka. Tokio skaitymo greitis – apie 600 žodžių per minutę.

Skaitymo greičio rodiklių apibrėžtys gali gan plačiai įvairuoti. Pvz. JAV apibrėžti tokie skaitymo greičio rodikliai:

    - normalus skaitymas: 200 – 300 ž/min.
    - greitas skaitymas: 300 – 500 ž/min.
    - atrankinis skaitymas: 800 – 1600 ž/min.

Skaitymo proceso pagrindinis parametras – skaitymo efektyvumas (E), kurį galime pasiskaičiuoti naudojantis formule:

E = (Q:T) x K

    E = V x K (V – skaitymo greitis, K – teksto supratimo koeficientas)
    V = Q : T (Q – žodžių skaičius tekste, T – skaitymo laikas)

Kas per lėtai skaito, iššvaisto vertingą laiką. Be to, kuo mažiau sąnaudų reikalauja pats skaitymas, tuo daugiau energijos lieka skaitinio turiniui įsiminti ir jį apgalvoti. Norint to pasiekti reikia atsisakyti įpročio skaityti žodį po žodžio. Anot K. Tepperwein daug racionaliau iš anksto žvilgsniu apimti ištisas žodžių grupes.

Greitasis skaitymas savaime nulemia didesnį suvokimo greitį. Vadinasi kartu išmokstame greitai suvokti skaitomus tekstus ir juos apgalvoti. Tai vėlgi pagerina skaitymo rezultatus. Galima netgi sakyti, kad greitėjant skaitymui gerėja mokymosi medžiagos išmokimas. Greitai skaitant didėja žodžių atsargos, sugebėjimas susikaupti ir įsigilinti. Gerokai padidės ir išraiškingumas. Kartu bus lavinama ir atmintis, ypač tada, kai atsiras įprotis baigus knygą dar kartą atkreipti dėmesį į turinį ir įsigilinti į ypač svarbius teiginius bei patikrinti, kuo svarbūs šie teiginiai.

Greitai skaitant galima geriau suvokti medžiagos įvairovę. Tačiau tai ne vienintelis greitojo skaitymo privalumas. Ši technika leidžia sutaupyti laiko nuodugniam mokymosi medžiagos nagrinėjimui. Žinių vertę lemia jų praktinis pritaikymas.

Beje, greitasis skaitymas didina ir sugebėjimą susikaupti, nes skaitytojui tiesiog nelieka galimybės galvoti apie ką nors kitą.

Ar jūs geras skaitytojas?

Skaitymo greitį lemia teksto sudėtingumas. Dauguma žmonių skaitymo greičio nepriderina prie teksto, bet viską – nesvarbu, ar tai mokslinis straipsnis, romanas, ar sporto naujienos laikraštyje – skaito vienodu tempu. Tačiau skaitymo greitį reikėtų reguliuoti pagal teksto sudėtingumą, tai yra lengvus tekstus skaityti greitai, o sudėtingus – lėčiau, nes sudėtingai problematikai suprasti reikia daugiau laiko negu visuomenės naujienoms perskaityti. Taigi, skaitomo teksto pobūdis ir sudėtingumas reikalauja skirtingos skaitymo technikos. K. Tepperwein išskiria keturias skaitymo rūšis:

• Apžvalginis skaitymas. Ši skaitymo technika skirta permesti akimis tekstą ir sustoti tik prie tam tikrų teiginių bei kontekstų. Šitokiu būdu ieškoma svarbių vietų knygose, patikrinamas teksto tinkamumas tam tikriems tikslams arba bandoma suprasti, apie ką gi iš tiesų yra koks nors veikalas. Šio metodo pranašumas yra tas, kad atmintis neapkraunama jokiu žinių balansu ir įsimenama tik tai, kas iš tiesų yra svarbu. Apžvalginis skaitymas būdingas įgudusiam skaitytojui.

• Normalusis skaitymas. Skaitydami normaliai per minutę galime suvokti iki 180 žodžių. Esant tokiam greičiui, be vargo galima suvokti tekstą su visomis smulkmenomis.

• Kruopštusis skaitymas. Kruopščiai skaityti tai per minutę suvokti maždaug 100 žodžių. Šitokiu greičiu reikėtų skaityti tekstus, kurie detaliai aptaria kokį nors objektą, kai skaitoma knyga užsienio kalba. Tekstas visada skaitomas kruopščiai, kai reikia suvokti ką nors nauja.

• Intensyvusis skaitymas. Šis tempas tinka, kai skaitomas sudėtingas mokslinis tekstas. Greitis šiuo atveju yra maždaug 20 žodžių per minutę.

    2000 ž/min. skaitė ***

    per pusvalandį romaną

Rodyk draugams




Knyga padeda pažinti save, bendrauti…

Grožinės literatūros paskirtis - perteikti skaitytojui savitą kasdienybės supratimą, gyvenimiškąją patirtį nupiešti taip, kad skaitytojas patirtų estetinių išgyvenimų. Literatūra sukuria estetiniais principais pagrįstą pasaulio vaizdą ir žadina skaitytojo vaizduotę bei jausmus. Vaizduotė leidžia išgyventi grožiniame kūrinyje sukurtą situaciją, susitikimą su herojumi bei įsivaizduoti save toje situacijoje. Dažnai vaizduotė veikia motyvuotai, paaštrina pojūčius, ugdymo ir mokymosi situacijose sąmoningai ir tikslingai naudojama skatina kažką atrasti, geriau suprasti, įsigilinti.

Skaitymo džiaugsmas kyla iš kalbėjimo, susikalbėjimo, suvokimo ir susivokimo džiaugsmo. Ir malonumas, ir džiaugsmas siejasi su žmogaus galimybėmis simpatija ir empatija patirti tai, kas sukurta kito, kitos sąmonės galimybėmis, veikiančiomis skaitytoją. Geras kūrinys, gera knyga moko skaityti ir iš gyvenimo knygos (Daujotytė V.). Pasak Lapienienės, vaiko santykis su knyga yra ypatingas, nes jis pirmiausia yra emocinis - kaip džiaugsmas, gėris, grožis, meilė, baimė. Jei tik išnyksta stebėjimasis tuo, kas vyksta aplink, nebelieka ir klausimo kas aš?

Svarbu padėti vaikui giliai išgyventi pasakų pasaulį ir jo padedamam suartėti su aplinka. Jau dvejų metų vaikai, vartydami knygas ir apžiūrinėdami paveikslėlius, ieško analogijų su tuo, ką jie jau žino ar yra patyrę. Kuo vaikas didesnis, tuo labiau susitapatinama su skaitomu kūriniu. Pradinių klasių mokiniai gana giliai analizuoja veikėjų poelgius ir lygina juos su savo draugais ar pačiais savimi. Šiame amžiuje ypač svarbūs moralės klausimai - paklusnumas, draugiškumas, užuojauta ir pan. - turi didžiulę reikšmę vaiko raidai ir charakterio formavimuisi.

Psichologai teigia, kad skaitydamas vaikas geba įsijausti į herojaus vaidmenį, analizuoja, apmąsto, kaip pats elgtųsi panašioje situacijoje, formuoja savo dorovines, moralines, estetines pažiūras į savo asmenybę ir jį supantį pasaulį. Knygų skaitymas turi didelę įtaka ir vaiko požiūriui į draugus, šeimą, formuoja jo vidinį pasaulį, motyvaciją veikti, mokytis susidoroti su iškilusiais sunkumais ir problemomis.

Skaitymas, knygų pomėgis - socialinio statuso atspindys. Skaitymas mažina socialinius prieštaravimus, įvairių socialinių grupių socialinę atskirtį - neįgaliųjų, benamių, senelių, emigrantų, - padeda atskiram žmogui ar grupei integruotis į bendruomenę, aktyvina jų visuomeniškumą, skatina pilietiškumą, stiprina žmonių tarpusavio santykius (Raguotienė G.). Įvairios nesėkmės menkina asmenybės socialines aspiracijas, žlugdo gebėjimą įsitvirtinti gyvenime. Toks žmogus būna paniuręs, liūdnas, nekalbus, o kartais piktas, net savo išvaizda jis parodo savo nepasitikėjimą - būna susigūžęs, atsiskyręs, visada matosi baimės apraiškų.

Vaikams, turintiems bendravimo su vienmečiais sunkumų, reikalinga socialinė parama, galinti padidinti įvairių stresų įveikimo galimybę. Daugelis netradicinių gydymo metodų siejami su asmens kūrybingumo ir jo komunikacijos skatinimu. Anot G. Raguotienės knyga ir skaitymas gali sukurti tokią dvasinę būseną, kuri padės ligoniui kovoti su liga, vienatve, stresu, depresija, baime, įveikti psichologinę įtampą. Skaitymas stiprina žmogaus pasitikėjimą savo dvasios ir kūno jėgomis, žadina viltį, atitraukia nuo sunkių minčių, dvasinių traumų, palengvina adaptaciją, pakelia nuotaiką.

Rodyk draugams




Pasakų įtaka vaiko asmenybei

Pasakų kūrėjai teigia, kad pasakos praturtina vaiko fantaziją, ugdo socialines ir moralines nuostatas, moko elgesio normų, turtina kalbą, teikia estetinį pasigėrėjimą . Graži, vaizdinga pasakų kalba patraukia vaikus, skatina juos aiškiai, raiškiai skaityti, pasakoti. Pasakos praplečia vaiko fantazijos ribas. Jos siūlo vaikui vaizdus, kuriais remdamasis jis tobulina kasdienes fantazijas ir suteikia savo gyvenimui kryptingumo.

Pasakos įvairiausiais būdais teigia, kad kova su didelėmis kliūtimis gyvenime neišvengiama, kad ji - neatskiriama žmogaus būties dalis. Tačiau jeigu neišsigąsti, o nelauktoms negandoms drąsiai žvelgi į akis, visas kliūtis įveiki ir tampi nugalėtoju.

Priešingai nei daugelyje šiuolaikinių istorijų, pasakose blogis yra toks pat kasdieniškas, kaip ir gėris. Beveik visose pasakose gėris ir blogis įkūnijami apibrėžtomis figūromis. Pasakų veikėjai nėra geri ir blogi tuo pat metu. Vienas veikėjas yra arba geras arba blogas. B. Bettelheimas teigia, kad „veikėjų charakterių poliariškumas padeda vaikams suvokti jų skirtingumą. Pasakos poliarizacija palengvina visą vėlesniąją asmenybės raidą”.

Vaikams patinka sukurti pasakos tęsinį, pabaigą, ar patiems kurti visą pasaką. Šiandienos vaikas dažnai jaučiasi vienišas kaip ir kurį laiką - pasakos herojus. Vėliau herojui į pagalbą ateina paprasti daiktai - medis, žvėris, gamta. Vaikui šie objektai yra daug artimesni nei suaugusiajam. Veikėjų likimai įtikina vaiką, kad, jei jis, visų atstumtas ir paliktas vienas tamsoje, nenusiviltų, o žengtų žingsnį po žingsnio, tai pagaliau sulauktų pagalbos. Šiandien labiau nei kada nors anksčiau vaikui reikia vilties. Jis turi žinoti, kad visų apleistam žmogui įmanoma užmegzti prasmingą ryšį su aplinka.

Šeima yra socialinio gyvenimo centras, ji individą sieja su kitomis socialinėmis grupėmis, ji vaikui perduoda pagrindines normas, vertybes. Manau, kad meilė knygai, polinkis skaityti - viena iš minėtų vertybių.  Namuose vaikas gauna pirmus stiprius įspūdžius iš skaitomų knygų. Namuose dedamas pagrindas ir vaikų savarankiškam skaitymui. Tyrimais įrodyta, kad vaikai, kurie išmoko skaityti prieš mokyklą, turi didesnę motyvaciją smalsumui bei tolimesniam mokymuisi, o tie, kuriems vaikystėje buvo skaitomos knygos ir sekamos pasakos, tėvai su jais dažnai aptardavo perskaitytas knygas yra pasiekę geresnių mokymosi rezultatų.

Taigi - skaitykime savo vaikams knygas, sekime pasakas! :)

Rodyk draugams




Kodėl neskaitome…?

Biblioteka yra viena iš socialinių institucijų, sudarančių galimybes asmenybei tobulėti, padedančių individui integruotis į visuomenę, tapti atsakingu ir sąmoningu atviros visuomenės piliečiu. Ypač aktuali šiandien skaitymo skatinimo problema, nes su knyga konkuruoja televizija, kompiuteriai (kompiuteriniai žaidimai, internetas), mobilieji telefonai.

Žmogus, kuris neskiria laiko skaitymui skurdina savo dvasios pasaulį, riboja žinias, neskatina intelekto vystimosi. Neįpratintas skaityti nuo mažens, ir toliau nepasigenda knygos. Dažnai suaugusiam žmogui pakanka perskaityti televizijos programą ar skelbimus, kad būtų patenkintas jo skaitymo poreikis. Kaip rašoma spaudoje, net 68,3% pradinukų tėčių ir 65,1% mamų dažniausiai skaito laikraščius; 23,3% tėčių ir 64,4% mamų skaito žurnalus; tik 18,3% tėčių ir 39,6% mamų skaito knygas; o 4,7% tėčių ir 1,8% mamų visai nieko neskaito.

Matome akivaizdžiai agresyvėjančius paauglius, žiaurėja jų nusikaltimai. Santykiuose tarp vaikų ir paauglių progresuoja patyčios ir smurtas. O naujų technologijų siūlomas virtualaus pasaulio sūkurys vis giliau įtraukia vaiką, knygą nustumdamas į šalį.

Siekiant sustiprinti skaitymo svarbos suvokimą, grąžinti visuomenės susidomėjimą knyga ir skaitymu buvo sukurta Ilgalaikė valstybinės skaitymo skatinimo ir kalbos įgūdžių ugdymo programos koncepcija. 2005 gegužės 25 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė šiai koncepcijai. Programos įgyvendinimas 2006 - 2011 m.

Rodyk draugams




Skaitymo samprata

Gebėjimas skaityti - vienas iš svarbiausių gebėjimų, įgyjamų pirmaisiais mokymosi metais, esminis tolimesniam mokymuisi ir asmeniniam augimui. Iš informacinių tekstų žmogus sužino, koks yra pasaulis, koks jis buvo, kaip kas veikia ir pan. Skaitytojas gali ne tik gauti informaciją, bet ir ją panaudoti apmąstymams bei veiksmams. Skaitymas - būtinas veiksnys ugdant asmenybę, atliepiančią šiandieninio pasaulio keliamus reikalavimus bendriesiems gebėjimams: kritiškai mąstyti, veiksmingai bendrauti bei mokytis visą gyvenimą.

Pats skaitymas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis iš skaitytojo labai specializuotų žinių. Yra įvairių skaitymo termino apibrėžimų, tačiau jie visi turi vieną bendrą elementą: apibrėžimai pažymi, kad skaitymas yra grafinių simbolių interpretacija. Tuo būdu skaitymas suvokiamas kaip dvigubas procesas: jis reikalauja simbolių atpažinimo ir atitinkamų reikšmių asociacijos su jais.

Psichologai teigia, kad skaitymas taip pat yra: suvokimo procesas, aiškinamasis procesas, sąvokinis ir mąstymo procesas. Skaitytojas interpretuoja tai, ką skaito, asocijuoja su savo buvusia patirtimi ir po to perkelia į idėjos, ryšių ir kategorijų terminus.

Antras skaitymo aspektas yra kalbos ir bendravimo procesas. Tai skaitytojo stūmimas į kontaktą ir bendravimą su idėjomis. Tai yra kulminacinis bendravimo proceso aktas, inicijuotas rašytojo minčių ir išreikštas simboliais popieriuje. Be skaitytojo neįmanomas bendravimas per atspausdintą lapą. Skaitymas visada apima sąveiką tarp rašytojo ir skaitytojo.

Rodyk draugams




 

Lapkritis 2018
P A T K P Š S
« Spa    
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930  

Puslapiai

Nauji įrašai

Temos

Archyvai

Naujienlaiškis

Jūsų el. paštas:

********************

Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka

    Panevio miesto VB elektroninis katalogas

Pagalbos vaikams linija

Meta



Būkime draugais

*****

Paskaitykime

Pavartykime

Pažaiskime

***

smagus, mokomasis žaidimas, skirtas 5–9 metų amžiaus vaikams

Žymų debesėlis

*
*
*
*
*
*
*
*
*